Metinė infliacija siekia 3,2%, N. Mačiulis perspėja, jog artimiausiais mėnesiais ji augs
Papildyta Indrės Genytės-Pikčienės komentaru.
Metinė infliacija pernai svyravo nuo 0,4% iki 1,3%, o sausį pašoko iki 3,6%. Tuo metu vidutinė metinė infliacija, iki tol 12 mėnesių smukusi, pernai gruodį pradėjo kilti.
Aukšta infliacija laikysis iki vasaros
„Labai tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais (mėnesio – BNS) infliacija priartės prie 4% (...) Vasarą, vasaros mėnesiais (infliacija bus aukšta – BNS). Per artimiausius mėnesius mes pasieksim 4% ir po to ji sumažės“, – BNS ketvirtadienį sakė N. Mačiulis.
Anot jo, tokį didelį infliacijos augimą lemia energijos ir žaliavų brangimas.
„Matome tas pačias tendencijas, kurios buvo šių metų pradžioje, išlieka gana spartus mėnesinis kainų kilimas ir tam turėjo įtakos nepalankios tendencijos energijos rinkose, brangesnės suskystintos gamtinės dujos, brangusi elektra, taip pat brangsta kai kurios maistinės žaliavos, visa tai atsispindi galutinėse prekių ir paslaugų kainose“, – teigė ekonomistas.
Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė, teigė, kad teks susitaikyti su aukštesniais nei pernai infliacijos rodikliais.
„Stebima ir mėnesinė infliacija tokia, ir metinė tęsia savo kelionę virš 3% – tai turbūt teks susitaikyti šiemet su gerokai aukštesne negu pernai infliacijos realybe“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, įtakos metinei infliacijai turi ir palyginamoji bazė.
„Pernai metų pradžioje buvo išties nemažai ir defliacinių laikotarpių, ir vartotojų kainų indekso žemas lygis pernai taip pat prisideda prie aukšto metinės infliacijos rodiklio šiemet“, – BNS kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Labiausiai pajus daug išleidžiantys akcizinėms prekėms
N. Mačiulio teigimu, daugiausia infliaciją jaučia žmonės, didelę dalį lėšų išleidžiantys tabakui, alkoholiui ir kurui, taip pat – vidurinioji klasė, perkanti daugiau paslaugų.
„Kol kas bent jau didžiausia įtaka infliacijai yra susijusi su akcizinėmis prekėmis – tai yra brangesnis kuras, brangesnis alkoholis, tabakas, tai būtent tie gyventojai, kurių pirkinių krepšeliai yra daugiau akcizinių prekių, tie, kurie daugiau išleidžia būsto šildymui, elektrai, jie dabar jaučia didžiausią infliaciją“, – BNS aiškino N. Mačiulis.
„Kaip ir praėjusiais metais, toliau sparčiai brangsta paslaugos, maždaug 6% siekia metinis augimas, tai tie vartotojai, kurie daugiau vartoja profesinių paslaugų, tai čia jau vidurinioji klasė, jie taip pat jaučia spartų kainų augimą“, – pridūrė „Swedbank“ analitikas.
Paskutinį kartą metinė infliacija 3% ribą buvo perkopusi 2023 metų spalį – tuomet ji siekė 3,1%, didesnė nei dabar ji buvo 2023 metų rugsėjį, kai siekė 4,1% Didesnė mėnesio infliacija nei sausį paskutinį kartą fiksuota 2022 metų rugsėjį, kai siekė 2,9%, 2022 metų birželį ir gegužę ji siekė 2,2%, o 2022 metų vasarį – 1,8%
Iš tiesų įvesti muitai turėtų įtakos naftos kainai
JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį pareiškus, kad šalis įves 25% tarifą iš ES importuojamoms prekėms, ekonomistė I. Genytė-Pikčienė teigė, kad šiuo metu muitų politika neturi reikšmingo poveikio Lietuvos infliacijai, tačiau kalbėti, kas bus ateityje, sudėtinga.
„Jų (muitų – BNS) poveikis iš dalies buvo kompensuotas valiutos kurso svyravimu, nes vien prasidėjus kalboms apie muitų karus JAV doleris labai stipriai brango – tai prastino pačios Amerikos eksporto konkurencingumą bei atitinkamai gerino konkurencingumą Europos eksportui“, – BNS aiškino analitikė.
„Į ateitį žiūrint, yra kita medalio pusė – Europa yra priklausoma nuo žaliavų importo, jei ir toliau stiprės JAV doleris, tai natūralu, kad doleriais įkainuojamos žaliavos, ta pati nafta Europai taps brangesnė per būtent importuojamų žaliavų kanalą bus toliau maitinama mūsų infliacija. Tai yra viena iš grėsmių“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
Didžiausią įtaką padarė šilumos energijos kainos
Anot valstybės duomenų agentūros agentūros, didžiausią įtaką metinei infliacijai šiemet vasarį darė šilumos energijos (per metus kainos didėjo 19,7%), restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų (6,5%) bei tabako gaminių (10,3%) brangimas, o ją labiausiai smukdė elektros energijos (smuko 16,4%), dujų (13,6%) ir drabužių (2%) pigimas.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.
Įmonių duomenų portalas Rekvizitai.lt Lietuvos verslo bendruomenei pateikia naują įrankį – viešą skolų registrą, kuris leis bet kuriai įmonei registruoti partnerių 30 ar daugiau dienų pradelstus mokėjimus. Ši naujovė paskatins įmones laiku vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu keis Lietuvos verslo kultūrą.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
Išankstiniai duomenys pateikiami pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).
