D. Trumpas Davose plukdė, o kiti ginė pesimizmo debesis nuo Europos

Tarp didžiausių šio meto rizikų ekspertai išskyrė ginkluotus konfliktus ir geoekonominę konfrontaciją, kai susirūpinimas prasta ekonomine padėtimi atslūgo. 

Kai kurie investuotojai netgi pabrėžė, kad pesimizmas dėl Senojo žemyno perdėtas ir kad atėjo laikas čia investuoti.

Paskutinę Davoso forumo dieną Christine Lagarde, Europos centrinio banko pirmininkė, į JAV prezidento D. Trumpo mestus kaltinimus dėl nesąžiningo Europos Sąjungos (ES) požiūrio į prekybą atsakė raginimu derėtis ir siekti abipusės pagarbos, o ne sutelkti dėmesį tik į transatlantinės prekybos rodiklius.

„Ch. Lagarde komentarai, kuriuose užsimenama apie JAV ir ES nesutarimus, buvo tinkamas savaitės trukmės Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo finalas“, – pažymi apžvalgininkai.

D. Trumpas į Baltuosius rūmus grįžo sausio 20 d., t. y. pirmąją savaitinio Davoso forumo dieną, tad pastarojo ambicinga darbotvarkė buvo gausiai aptariama tema ir užgožė tradicines Davoso diskusijas tokiais klausimais kaip klimato kaita, laisvoji prekyba ir ekonominis vystymasis.

D. Trumpo planai dėl Ukrainos

JAV prezidentas kelios dienos po inauguracijos nuotoliniu būdu kreipėsi į Pasaulio ekonomikos forumą Davose susirinkusius verslininkus ir politikus.

Ugningoje kalboje D. Trumpas palietė aštrius klausimus – nuo ekonomikos ir politikos iki požiūrio į seksualines mažumas, kultūrą.

Be kitų temų, D. Trumpas taip pat kalbėjo apie būtinybę užbaigti Kremliaus karą Ukrainoje, kad sieks derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo nutraukimo, ir teigė norintis, kad Rusija ir Kinija siektų sumažinti branduolinę ginkluotę.

Jo nuomone, karą nutraukti padėtų atpigusi nafta, todėl D. Trumpas sakė prašysiąs Saudo Arabijos ir Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) sumažinti naftos kainą, ir pridūrė: „Jei kaina sumažėtų, Rusijos ir Ukrainos karas nedelsiant baigtųsi.“ 

Galiausiai jis pareiškė ketinantis paprašyti visų NATO valstybių narių padidinti išlaidas gynybai nuo 2% iki 5% BVP, t. y. tiek, kiek turėjo būti skiriama jau prieš daugelį metų.

Perspėjimai Europai

Nors buvo raginimų bendradarbiauti, suintensyvėjusi transatlantinė konkurencija kiek niaukė bendrą optimistinę nuotaiką tarp daugelio Davoso verslo lyderių, kurie siekia ekonomikos augimo, mažesnio reguliavimo, mažesnių mokesčių ir didesnio efektyvumo pasitelkiant tokias technologijas kaip dirbtinis intelektas.

Verslininkai perspėjo ir dėl to, kad pernelyg griežtas reguliavimas ir didelės energijos sąnaudos gali deindustrializuoti Europą ir paskatinti pažangias pramonės šakas persikelti kitur.

Borje Ekholmas, Švedijos kompanijos „Ericsson“ vadovas, kalbėjo, kad Europa turi sekti Amerikos pavyzdžiu, kai kalbama apie verslo reguliavimą.

B. Ekholmas teigė, jog Europa pasirinko „požiūrį, kad pirmiausia reikia atsižvelgti į reguliavimą“.

„Nemanau, kad galima būti pirmūnu reguliavimo srityje, nemanau, kad tai sukuria vertę“, – sakė „Ericsson“ vadovas, jį cituoja CNBC.

„Pirmauti reikia inovacijų srityje, reikia sistemos, kuri remtų inovacijas. Štai kur JAV buvo tikrai sėkmingos – to reikia ir Europai“, – aiškino švedas.

Larry Finkas, didžiausios pasaulio turto valdytojos „BlackRock“ vadovas, teigė matantis neatitikimą tarp investuotojų nusiteikimo Europos atžvilgiu ir realios padėties Senajame žemyne.

„Europos atžvilgiu pesimizmo per daug“, – sakė jis.

Anot „BlackRock“ vadovo, taip pesimistiškai investuotojai Europos atžvilgiu nebuvo nusiteikę „dar niekada“. Jis pripažino, kad Europai reikėtų įgyvendinti bankų, kapitalo sąjungas, tačiau nuotaikos Europos atžvilgiu yra prastesnės nei reali situacija.

„Manau, kad dabar, ko gero, yra laikas vėl investuoti į Europą, susitelkti į ją“, – teigė L. Finkas.

Reakcija dėl prekybos muitų

Paklaustas apie Europos „reguliavimo režimą“, D. Trumpas negailėjo kritikos Bendrijai, kartodamas, kad Briuselis su JAV elgiasi „labai nesąžiningai“ ir kad dėl to ketina „kažką daryti“, netiesiogiai primindamas apie savo grasinimus įvesti importo muitus.

D. Trumpas skundėsi, kad Europa nepriima JAV žemės ūkio produktų ar JAV automobilių, bet milijonais siunčia automobilius į JAV ir kad dėl to su ES susidaro „šimtų milijardų dolerių deficitas“, kuriuo niekas nėra patenkintas.

Ch. Lagarde atkreipė dėmesį į tai, kad D. Trumpas daugiausia dėmesio skiria JAV prekybos deficitui, tačiau teigė, kad sprendimus priimantys asmenys turėtų įsigilinti į detales.

„Reikia pažvelgti į prekių mainus, į paslaugų mainus, į kapitalo sąskaitą, – kalbėjo ECB vadovė. – Tai negali būti tik juoda ir balta. Tiesa ta, kad turi vykti derybos.“  

Ji pripažino, kad kai kurių šalių padėtis yra stipresnė nei kitų, tačiau pabrėžė, kad „mums visiems reikia vieniems kitų“.

Tiesa, prekybos muitai Davose nebuvo populiarūs. Skambėjo ir perspėjimai, kad jie gali duoti neigiamų rezultatų ir paskatinti infliaciją.

Kristalina Georgieva, Tarptautinio valiutos fondo vadovė, antrino Ch. Lagarde, sakydama, kad prekybos modeliai nusvyra atvirų santykių naudai, o geriausiai sekasi toms šalims, kurios „draugauja su visais“.

Atskleidė Briuselio planus

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, kalbėdama Davoso ekonomikos forume, pabrėžė, kad, norėdama išlaikyti augimą ateinančius kelis dešimtmečius, Europa turi persiorientuoti.

Remdamasi Mario Draghi pateiktu pranešimu apie Europos konkurencingumą, kitą savaitę Europos Komisija pristatys veiksmų planą, kuriuo vadovausis ateinančius penkerius metus.

„Daugiausia dėmesio bus skiriama našumui didinti mažinant inovacijų atotrūkį (nuo JAV ir Kinijos)“, – kalbėjo U. von der Leyen.

Numatoma parengti ir vadovautis bendru anglies dioksido išmetimo mažinimo ir konkurencingumo planu, kuriuo siekiama įveikti įgūdžių ir darbo jėgos trūkumą bei sumažinti biurokratiją.

„Tai strategija, kuria siekiama spartesnio, švaresnio ir teisingesnio augimo, užtikrinant, kad visi europiečiai galėtų pasinaudoti technologiniais pokyčiais“, – pridūrė ji.

EK pirmininkė taip pat paragino Bendrijos nares stiprinti ryšius su Kinija ir laikytis pragmatiško požiūrio į naująją D. Trumpo administraciją. Ji pabrėžė, kad reikia bendradarbiauti, o ne konfrontuoti su D. Trumpu. 

„Pirmasis mūsų prioritetas bus kuo anksčiau pradėti derybas, aptarti bendrus interesus ir būti pasirengusiems derėtis“, – sakė U. von der Leyen.

„Būsime pragmatiški, bet visada laikysimės savo principų“, – teigė ji.

Didžiausi nūdienos iššūkiai

Valstybių ginkluoti konfliktai, kurie vos prieš dvejus metus nebuvo laikomi dideliu pavojumi, 2025 m. tapo aktualiausia grėsme, rodo Davoso ekonomikos forume pristatyta Pasaulinių rizikų ataskaita, parengta remiantis 900 akademinės bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus ekspertų apklausų duomenimis.

Ginkluotų konfliktų rizika dvejų metų perspektyvos sąraše taip pat pakilo iš 5-os į 3-ią vietą.

Ataskaitoje teigiama, kad destabilizuojantys Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai ir vykstantys konfliktai Viduriniuose Rytuose bei Sudane tikriausiai didina apklausos dalyvių susirūpinimą.

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai išlieka 2-oje ir 1-oje vietoje dvejų ir dešimties metų perspektyvose. D. Trumpas pirmąją prezidentavimo dieną taip pat pasirašė įsaką, kuriuo JAV atsisako tarptautinių įsipareigojimų mažinti atmosferos taršą pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Kitu savo įsaku jis nurodė paskatinti naftos ir dujų gavybą šalyje.

Nepaisant santykinai lėto pasaulio ekonomikos augimo 2024 m., nė viena ekonominė rizika visgi nepateko į 2 metų rizikos reitingo dešimtuką.

Po itin aukštos pasaulinės infliacijos 2022–2023 m., TVF duomenimis, bendra pasaulinė infliacija iki metų pabaigos turėtų sumažėti iki 3,5%, ir ši tendencija matoma apklausos rezultatuose.

Pasaulyje, kuriame gilėja politiniai nesutarimai, auga protekcionizmas ir silpnėja pasitikėjimas, vis labiau jaučiamas susiskaldymas tiek visuomenėje, tiek tarp šalių. Todėl dezinformacija ir visuomenės poliarizacija tebėra tarp pagrindinių rizikų.  

Palyginti su 2024 m., kai dirbtinio intelekto (DI) tema tapo dominuojanti, susirūpinimas dėl neigiamų DI technologijų padarinių trumpuoju laikotarpiu šiemet yra mažesnis, tačiau tikimasi, kad jis augs ir 10 metų didžiausių rizikų sąraše dabar užima 6-ą vietą.

Nenuostabu, kad, atsižvelgiant į daugybę garsiai nuskambėjusių kibernetinių atakų 2024 m., didėjant geopolitinei fragmentacijai, kibernetinis šnipinėjimas ir atakos yra 5-oje vietoje 2 metų didžiausių rizikų sąraše.

G. Paluckas susitiko su ERPB vadove

Į Davosą šiemet vyko Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas. Ten jis pareiškė, kad Lietuvos parama Ukrainai tęsis ne tik iki šalies pergalės prieš Rusiją, bet ir po to. 

Kone vienas svarbesnių Lietuvos premjero susitikimų Davose buvo su Odile Renaud-Baso Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) prezidente, su kuria kalbėjosi apie Europos ir Lietuvos investicijų prioritetus, paramos Ukrainai priemones. Premjeras pažymėjo, kad Lietuva itin vertina ilgametę partnerystę su ERPB, padedančią vykdyti pažangią šalies ekonomikos transformaciją.  

Išties šio banko dėmesys Lietuvai ir kaimyninėms Baltijos šalims pastaraisiais metais po Rusijos sukelto karo Ukrainoje pastebimai išaugo.

ERPB skelbia, kad pernai trijose Baltijos valstybėse investavo 540 mln. Eur, arba 67% daugiau nei 2023 m. (323 mln. Eur).

Vien Lietuvoje bankas į 18 projektų per metus investavo 233 mln. Eur – 55% daugiau.

Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje ERPB investicijos pernai buvo rekordinės. Didesnes investicijas lemia dėl geopolitinių aplinkybių ir rinkos pokyčių išaugęs jų poreikis.

Po kelionės neišvengė gynybos temos

G. Pakuckui grįžus į Vilnių, lyg koks dramblys kambaryje toliau sukiojasi gynybos finansavimo tema.

Siekiant spėti iki 2030 m. išvystyti diviziją, šį mėnesį mūsų šalies Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą išlaidas krašto apsaugai padidinti nuo kiek daugiau nei 3% šiuo metu iki 5–6% BVP 2026–2030 m. Tai reiškia, kad prie šių metų biudžete numatytų 2,5 mlrd. Eur asignavimų gynybai išlaidos turėtų būti padidintos dar maždaug 2,2 mlrd. Eur per metus, o iki 2030 m. papildomai investuota 12 mlrd. Eur suma.

Grįžęs iš Davoso premjeras G. Paluckas aiškino, kad finansų ministras Rimantas Šadžius mato galimybę šį klausimą spręsti pasitelkiant europines skolintas lėšas. Jis akcentavo, kad gynybos finansavimo klausimai nebus „sprendžiami kitų valstybei ir visuomenei svarbių klausimų sąskaita“.  Tai jis žurnalistams kartojo ir po šią savaitę įvykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.

Tačiau pats R. Šadžius „Verslo žinioms“ duotame interviu apie papildomą skolinimąsi nepaliko iliuzijų, kad naujas skolas tektų grąžinti šalies gyventojams ir verslui per mokesčius.

„Ir gynybos, ir didelių investicinių projektų finansavimas ateina ne iš dangaus. Tuos pinigus reikės iš pradžių galbūt pasiskolinti finansų rinkose, paskui surinkti iš gyventojų ir įmonių kaip mokesčius ir įmokas“, – „Verslo žinioms“ duotame interviu teigė R. Šadžius.

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, kalba, kad racionaliausias kelias būtų reikalingas papildomas sumas pasiskolinti, o iš mokesčių surinkti papildomai kasmet apie 300–400 mln. Eur. 

Ekonomistai daugiau mažiau sutaria, kada paprasčiausias ir realiausias būdas tokias sumas surinkti būtų 1­–2 proc. punktais padidinus 21% PVM tarifą, tačiau valdžioje esantys socialdemokratai kol kas tokiai idėjai priešinasi ir svarsto pinigų ieškoti labiau pasiturinčių, NT savininkų ir verslo kišenėse dėl to, kad pakėlus PVM esą labiausiai nukentėtų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.

Palūkanų klausimu

Nors D. Trumpas Davose išsakė reikalavimą, kad JAV centrinis bankas (FED) „nedelsdamas“ sumažintų palūkanų normas, Volstritas vis dažniau mano priešingai.

„Mes netikime, kad FED sumažins palūkanų normas 2025 m.“, – „Financial Times“ paskelbtoje nuomonėje rašė Thanos Papasavvas, „ABP Invest“ įkūrėjas ir vyriausiasis investicijų pareigūnas.

„Vietoj to tikimės, kad atspari JAV ekonomika ir D. Trumpo politika padidins infliacinius lūkesčius ir privers FED pirmininką Jay Powellą nuo rugsėjo didinti palūkanų normas.“

Prieš sausio 29 d. vykusį FED posėdį Volstritas tikėjosi, kad po praėjusiais metais 100 bazinių punktų sumažinimo palūkanos liks 4,25–4,5%. FED, kaip tikėtasi, bazinių palūkanų nepakeitė.

O prieš šiandien, sausio 30 d., įvyksiantį ECB posėdį analitikai laikėsi nuomonės, kad bazinė palūkanų norma (indėliams) bus dar sumažinta 25 baziniais punktais, iki 2,75%.

Viduriniai Rytai

Antrą savaitę tęsiantis paliauboms tarp Izraelio pajėgų ir „Hamas“ Gazos Ruože, pastebima, kad Irano įtaka Viduriniuose Rytuose smuko, jo pagrindiniams sąjungininkams ir remiamoms grupuotėms patyrus karines nesėkmes ir nelauktai po 50 metų valdymo žlugus Sirijos režimui. Atsiradusį vakuumą bando užimti ilgametė Irano priešininkė Saudo Arabija.

Faisalas bin Farhanas, Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras, Davose pareiškė nemanąs, kad D. Trumpo administracija padidins Izraelio ir Irano konflikto riziką.

Jis taip pat sakė, jog tikisi, kad D. Trumpo požiūris į Iraną Teherano bus sutiktas noru pozityviai bendradarbiauti su JAV administracija ir spręsti jo branduolinės programos klausimą, pažymi „Reuters“.

„Akivaizdu, kad Irano ir Izraelio karas, bet koks karas mūsų regione yra tai, ko turėtume stengtis kiek įmanoma išvengti“, – kalbėjo F. bin Farhanas Davose.

„Nemanau, kad būsimoji JAV administracija prisideda prie karo rizikos, priešingai, prezidentas D. Trumpas gana aiškiai pasakė, kad jis nepritaria konfliktams“, – pridūrė jis.

Davosas nublanko

Davoso ekonomikos forumas yra vienas svarbiausių tarptautinių įmonių kalendoriaus renginių, kuris jau dešimtmečius padeda jų vadovams nusibrėžti veiklos kryptis ateinantiems metams.

Beveik 3.000 renginio dalyvių sąraše šiemet atsidūrė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi, Brianas Moynihanas iš „Bank of America“, Albertas Bourla iš „Pfizer“, Marcas Benioffas iš „Salesforce“ ir Jamesas Quincey iš „Coca-Colos“. 

Tarp pasaulio lyderių – jau minėtoji Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Argentinos vadovas Javieras Milei.

Tačiau vis dažniau abejojama renginio tikslais, o kritikai skundžiasi, kad jis neatspindi realiame pasaulyje vykstančių diskusijų.

Vienas nuolatinis Davoso dalyvis, kurį cituoja „Financial Times“, sakė, kad šiemet nedalyvauja, nes renginys yra „per brangus, atsižvelgiant į jo vertę“, ir „vis mažiau aktualus“.

Anksčiau dažnai dalyvavęs Silicio slėnio įmonės vadovas teigė, kad šių metų susitikimą „visiškai užgožė“ JAV prezidento inauguracija, ir pridūrė: „Tai, ką kalba D. Trumpas, yra kur kas svarbiau už viską, kas ten vyksta.“