Lietuvoje diskutuojama dėl finansavimo gynybai, K. Kallas pripažįsta – Europa tam skiria nepakankamai
Papildyta R. Šadžiaus komentaru
Diskusijos chaotiškos
Opozicinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad diskusijos dėl lėšų paieškos gynybos finansavimui Lietuvoje atrodo chaotiškos, rašo BNS.
„Visų pirma, reikia nustoti gudrauti sakant, kad norint papildomai skirti gynybai 12–15 mlrd., nereikės kelti mokesčių ar įvesti naujų, užteks pamažint įvairius rezervus. Vieniems tai – paimti iš žmonių jiems jau skirtus pinigus II pensijų pakopai, kiti mato „Sodros“ rezervo pamažinimą, Prezidentas siūlo mažinti Lietuvos valiutos atsargas“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienį rašė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai vis labiau panašu į chaotišką lėšų paiešką, o ne aiškų planavimą ir atsakingą strategavimą. Kasdien matome vis naujų idėjų pliūpsnius. Deja, bet saugumas yra pilnavertis, kai jis yra visaapimantis“, – teigė Seimo vicepirmininkė.
Pasak liberalų lyderės, negalima „vieno saugumo didinti kito saugumo sąskaita“ – besimėtant skirtingomis idėjomis apie lėšų šaltinius visuomenėje sukeliama nežinomybė, kuri didina nepasitikėjimą.
„Vargina, kai tiek visko žadama, bet nieko konkretaus nedaroma. Užtenka „svaiginti“ žmones kalbomis, kad nebus naujų mokesčių ar jų pakėlimo. Net jeigu pinigų „duos Europa“, net jeigu koalicija imsis prezidento pasiūlytos liberalios linijos ir peržiūrės bei mažins viešąsias paslaugas, jas perduodama privačiam sektoriui, to neužteks – reikės pasirūpinti savomis lėšomis“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
„Visų pažadų vykdymui bus reikalingos pajamos. Nebent planuojama iš esmės keisti gynybos išlaidų skaičiavimo metodiką, joms priskiriant išlaidas transportui ar dar kažkokias kitas, bet tai tiesiog gudravimas“, – pridūrė ji.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, liberalai puikiai supranta poreikį stiprinti gynybą, tačiau tik pamatę konkrečius siūlomus sprendimus spręs, ar jiems pritarti.
R. Šadžius: naujus finansavimo šaltinius įvardyti per anksti
Prezidentui Gitanui Nausėdai gynybos finansavimo didinimui siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybos finansavimo šaltinius.
„Tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šadžius.
Be to, jis pabrėžė, kad bus apsvarstyti visi galimi variantai, įskaitant ir G. Nausėdos pasiūlytus, bei pridūrė, kad skolinimasis nėra tikras ir tvarus finansavimo šaltinis.
„Mes vertinsime visas mintis, kadangi kuo daugiau įvairių minčių, idėjų ir įvairių šaltinių mes turėsime, tuo didesnis šansas, kad mums pavyks rasti finansavimą tam kariniam patarimui, kurį mes gavome. (...) Skolinimasis nėra šaltinis, skolinimasis yra būdas, kaip apeiti tam tikrą kliūtį ir atitinkamai po to judėti į priekį“, – aiškino ministras.
R. Žemaitaičiui kritikuojant lėšų gynybai didinimą S. Skvernelis siūlo jam vykti į Ukrainą
Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo koalicijos partneriui, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir kitiems gynybos finansavimo didinimo skeptikams nuvykti į Ukrainą ir įsitikinti, kodėl reikia tai daryti.
„Norėtųsi, kad kuo daugiau politikų – Seime matėme įvairiausių nuomonių pareiškimų – būtų tame pačiame žinojimo lauke. Tiek, kas prieinama gauti čia su slaptumo žymomis, tiek viešą informaciją ir galbūt verta apsilankyti kovojančioje Ukrainoje“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovas.
„Ne tik pažiūrėti, kokie vaizdai, bet ir pabendrauti su (Ukrainos – BNS) pareigūnais, kurie turi patirties ir turi matymą, kaip tas pokytis įvyko dėl Rusijos. Jeigu nematome pamokų, kurias praėjo kitos valstybės ir norime patys išmokti savo kailiu, galime tai daryti“, – ironizavo jis.
S. Skvernelio vadovaujama delegacija Kyjive lankėsi šią savaitę.
Seimo vadovas patvirtino, kad jo siūlymas aplankyti Ukrainą galioja ir gynybos finansavimo didinimą kritikuojančiam koalicijos partneriui.
„Galėtų tai padaryti. Jis kažkur viešai yra pasakęs, kad klaida buvo man vykti į Ukrainą, tokie išsireiškimai stebina, bet jau niekas nebestebina“, – sakė S. Skvernelis.
Anot jo, kažkada ir pačioje Ukrainoje vyko diskusijos dėl daugiau kaip 4% bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimo skyrimo gynybai. Dabar šalis tam išleidžia 25% BVP.
„Visas šalies biudžetas, ką surenka Ukrainos valstybė, yra skirtas gynybai. Visas. 100 procentų. Visa kita finansuojama iš kitų šaltinių, – tvirtino S. Skvernelis. – Jeigu mes norime tokiu keliu eiti, galime nieko nedaryti ir laukti“.
Seimo pirmininkas teigiamai įvertino opozicinių konservatorių siūlymą atnaujinti prieš trejus metus pasirašyta nacionalinį gynybos susitarimą, nes pasikeitė nacionalinio saugumo situacija.
Anot jo, finansavimo šaltinių pavesta ieškoti Vyriausybei. S. Skvernelio teigimu, jų greičiausiai bus keli, ne vienas.
„Mokesčių didinimas nebuvo nurodytas kaip artimiausios perspektyvos opcija (...). Mokesčių klausimas susijęs su kitais įsipareigojimais. Iki pavasario sesijos koalicijos taryboje bent politinės kryptys dėl mokesčių pertvarkos turėtų būti aptartos, kad galėtume matyti, kad visi koalicijos partneriai taip pat supranta“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pernai birželį Seimas priėmė vadinamųjų gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3% BVP. Vienu procentiniu punktu iki 16% padidintas pelno mokesčio tarifas, mažoms įmonėms – vienu punktu iki 6%, alkoholio, rūkalų ir kuro akcizai, priimtas Gynybos fondo įstatymas.
Pasiskolinus galima pasiekti 4% BVP gynybai
Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5% iki 6% bendrojo vidaus produkto (BVP), kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta divizija.
Premjeras Gintautas Paluckas kol kas nedetalizuoja, iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas, tačiau pabrėžia, jog dalį tam reikalingų lėšų tikimasi padengti skolintais europiniais pinigais.
Anot prezidento Gitano Nausėdos, siekiant didesnio finansavimo gynybai, galėtų būti peržiūrėtas kitų sričių, taip pat ir socialinių programų, finansavimas, įvestas pajamų apmokestinimas „pagal dydį, o ne pagal pajamų rūšį“. Jis teigė, jog finansavimo galima ieškoti naudojant Lietuvos valiutos atsargas.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3% BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4% BVP asignavimus.
Visos ES problema
Per mažas finansavimas gynybai yra visos ES problema, su ja susiduria ne tik Lietuva. K. Kallas pareiškė, kad šalys narės turi atsižvelgti į JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą skirti daugiau lėšų gynybai, ir griežtai perspėjo dėl Rusijos keliamos grėsmės.
„Prezidentas D. Trumpas yra teisus sakydamas, kad išleidžiame nepakankamai. Atėjo laikas investuoti“, – sakė K. Kallas ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos turi likti „stipriausia Europos sąjungininke“.
Ji taip pat paragino sudaryti naują gynybos susitarimą, kuris susietų Bendriją su buvusia jo nare Jungtine Karalyste (JK), kaip pagrindine partnere kovojant su Rusijos keliama grėsme.
„Mums reikia abipusiai naudingų santykių saugumo ir gynybos srityje“, – Briuselyje vykusioje konferencijoje teigė K. Kallas.
„Naujas susitarimas šiuo klausimu yra logiškas kitas žingsnis“, – pridūrė ji.
Ji taip pat perspėjo dėl galimo Rusijos puolimo ateinančiais metais, rašo ELTA.
„Iš daugelio mūsų nacionalinės žvalgybos agentūrų gauname informaciją, kad Rusija per ateinančius trejus ar penkerius metus gali patikrinti, ar ES yra pasirengusi gintis“, – kalbėjo ji.
„Rusija nėra keleto šalių, bet visų mūsų problema. Europiečiai turi pabusti“, – ragino ji.
Šiuo metu Maskva gynybai išleidžia penkiskart daugiau nei ES, pridūrė K. Kallas, paragindama šalis didinti tokių išlaidų sumas.
„Neinvestuodama į karinius pajėgumus, Europa tuo pačiu siunčia pavojingą signalą agresoriams. Būdami silpni, pakviesime juos vidun.“
„Mums reikia ruoštis. Šiandien prieš mus nukreiptu ginklu gali tapti bet kas“, – sakė K. Kallas, plačiau žvalgybinės informacijos nekomentuodama.
K. Kallas taip pat pasakė, kad šiuo metu rengiamas šešioliktasis ES sankcijų paketas, kuris bus pritaikytas Rusijai dėl šios pradėtos plataus masto Ukrainos invazijos.
D. Tuskas: Europa turi būti ginkluota, kad išliktų
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį irgi paragino ES valstybes gerokai padidinti išlaidas gynybai, atsižvelgiant į JAV prezidento D. Trumpo iškeltą reikalavimą skirti gynybai 5% BVP, rašo BNS.
Anot D. Tusko, nuo to priklauso Bendrijos išlikimas.
Kreipdamasis į Europos Parlamentą (EP) Lenkijos premjeras paragino imtis veiksmų Rusijos agresijos akivaizdoje. Sausio 1 dieną Lenkija iš Vengrijos perėmė pirmininkavimą ES Tarybai. Ji pirmininkaus iki šių metų birželio pabaigos.
„Šiuo metu Europa negali sau leisti taupyti saugumo srityje“, – Strasbūre susirinkusiems ES įstatymų leidėjams sakė D. Tuskas.
„Jei Europa nori išlikti, ji turi būti ginkluota“, – pažymėjo jis.
Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas antradienį teigė, kad išlaidos gynybai padės užtikrinti JAV karių pasilikimą Europoje.
W. Kosiniakas-Kamyszas sakė optimistiškai vertinantis naująją JAV administraciją ir pridūrė, kad geri santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra Lenkijos ir Europos saugumo garantas.
W. Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas apie D. Trumpo priekaištus, teigė, kad Europa turėtų skirti daugiau lėšų gynybai „ne tam, kad pakeistų amerikiečius Europoje, o tam, kad juos ten išlaikytų“.
Jis pridūrė, kad jei „Europa neskirs daugiau lėšų ginkluotei, neturėsime argumentų, kodėl reikia išlaikyti amerikiečius“.
W. Kosiniakas-Kamyszas taip pat teigė, kad Varšuva nepritartų susitarimui, jei viena iš taikos Ukrainoje sąlygų būtų NATO pajėgų išvedimas iš rytinio bloko flango, įskaitant Lenkiją.
„Padarysime viską, kad užkirstume kelią tokiam nepalankiam sprendimui NATO lygmeniu“, – tikino jis.
Po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, NATO nusprendė sustiprinti savo rytinį flangą ir padidinti investicijas į gynybą.
Praėjusią savaitę D. Trumpas paragino NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Jis ne kartą yra sakęs, kad NATO narės, jo nuomone, per mažai moka už JAV apsaugą.
D. Trumpas kritikuoja nemažą dalį valstybių už tai, kad jos skiria mažiau nei 2% savo bendrojo vidaus produkto (BVP), nesilaikydamos prieš dešimtmetį prisiimto įsipareigojimo.
Praėjusiais metais 2% slenkstį buvo peržengusios 23 iš 32 NATO narių. Šiuo metu pirmauja Lenkija, kurios išlaidos gynybai sudaro 4,12% BVP.
Tačiau kai kurie lyderiai skeptiškai įvertino D. Trumpo pasiūlymą. Pasak kai kurių diplomatų, tai yra vienas iš naujausių respublikono bandymų daryti spaudimą Vašingtono sąjungininkėms.
Trečiadienį D. Tuskas paragino ES valstybes nares dėti daugiau pastangų saugumo srityje.
„Neklauskite Amerikos, ką ji gali padaryti dėl mūsų saugumo. Klauskite savęs, ką mes galime padaryti dėl savo saugumo“, – sakė jis, perfrazuodamas nužudyto 35-ojo JAV prezidento Johno F. Kennedy žodžius.
