Estų bankroto administratoriaus istorija: gyveno apiplėšdamas įmones ir lyg ant peilio ašmenų

2020 m. lapkritį V. Kraavis Talino centre buvo besėdantis į savo automobilį „Kia Sportage“, kai pasirodė policija, pasakojimą pradeda estų verslo portalas „Aripaev“.

Bankroto administratorius buvo nuvežtas į Estijos Centrinės kriminalinės policijos būstinę. 

Ten jis sužinojo apie planuojamas kratas – jo darbo vietoje advokatų kontoroje „Lextal“ Taline, taip pat dviejuose jo butuose ir name.

Prokuroras tada siekė, kad V. Kraavis būtų ne trumpam sulaikytas, o suimtas, t. y. nebūtų išleistas namo.  

Prašyme suimti prokuroras pabrėžė, kad V. Kraavis yra didelę riziką keliantis asmuo, dėl savo asmeninės naudos pasirengęs pažeisti profesinę etiką. Nusikalstama veikla, pasak prokuroro, yra V. Kraavi gyvenimo būdas.

Prokuroras pabrėžė, kad šis asmuo išlaiko ir oficialią sutuoktinę, ir dabartinę gyvenimo partnerę, taip pat vaikus. Negaudamas nelegalių pajamų jis negalėtų palaikyti dabartinio gyvenimo lygio, tvirtino kaltintojas.

Tačiau teismas atsisakė suimti V. Kraavį. Greičiausiai tai buvo teisingas sprendimas, nes V. Kraavis iškart pripažino savo kaltes, svarsto „Aripaev“.

Savo prisipažinime jis išvardijo ir tas bankrotų bylas, kuriose tyrėjai dar nebuvo nustatę pinigų pasisavinimo fakto.

Kaip viskas prasidėjo

Problemų kamuolys, į kurį vis labiau painiojosi bankroto administratorius, prasidėjo seniai ir nuo nepasisekusio verslo.

Prieš daug metų V. Kraavis turėjo žuvininkystės ūkį netoli Pernu, miesto Estijos vakarinėje dalyje. Ten augino rusiškuosius ir Sibiro eršketus.

Jo verslo partneris susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl verslo finansavimas prislėgė V. Kraavio pečius. Jis bandė susirasti naują partnerį, bet nesėkmingai.

Jam nuolat trūko pinigų, kad galėtų pasirūpinti žuvų, sveriančių apie 70 tonų, gyvybe, mokėti atlyginimus darbuotojams ir mokesčius, dengti sąskaitas už elektrą.

„Kiekvieną mėnesį mažiausiai 30.000– 40.000 Eur. Taip ištvėriau daugiau nei metus“, – kalbėjo V. Kraavis.

Jis neturėjo galimybių uždaryti šios įmonės.

„Alternatyva buvo – išjungti elektrą. Bet tada būtų žuvę tūkstančiai žuvų, jos ten būtų ir suirusios“, – aiškino V. Kraavis.

Galiausiai jam pavyko dalį eršketų parduoti kitiems ūkiams, dalį atiduoti gyvūnų pašarų gamintojams. Verslas baigėsi bankrotu.

Nuolatinis pinigų poreikis

„Mano nusikalstamų veiksmų modelis buvo visada toks pats. Įvairiuose bankrotuose įšaldytas lėšas naudojau kaip buferį savo skoloms ir einamosioms išlaidoms padegti. Tačiau nuoširdžiai ketinau šiomis lėšomis pasinaudoti tik laikinai“, – pasakojo V. Kraavis.

Jo artimieji, kuriems jis suteikė pasiturimą gyvenimą, apie tai, kas vyksta, nežinojo.

Į bylos medžiagą įtrauktose telefoninių pokalbių išklotinėse yra nemažai V. Kraavio ir jo partnerės pokalbių.

Moteris dažnai prašydavo pinigų – maistui, vaikams, banko mokėjimams, kosmetikos paslaugoms. Jie taip pat aptarinėjo paveikslų ir automobilių įsigijimus. 

Paprastai V. Kraavis žadėdavo gauti pinigų, tačiau kartais skųsdavosi per didelėmis išlaidomis. Pavyzdžiui, negalėjo suprasti, kam buvo išleisti 4.000 Eur.

Jam buvo nebesvarbu

Vienas iš V. Kraavio „gyvenimo skolon“ šaltinių buvo statybų bankrutuojančios bendrovės „Bauschmidt“ turtas.

Iš V. Kraavio šios įmonės administravimą vėliau perėmė Andrias Palmitsas, kitas nemokumo administratorius. Jis pasakojo radęs įmonės sąskaitą tuščią, nors buvo žinoma, kad ten turėjo būti mažiausiai 100.000 Eur.

V. Kraavis iš šios bendrovės sau persivedė 141.000 Eur, kurių dalį vėliau grąžino. Bankiniuose mokėjimuose kaip paskirtį nurodė „procesines išlaidas“.

Nustatęs įtartinus pervedimus, A. Palmitsas susitiko su V. Kraaviu, kad paimtų iš jo kai kuriuos dokumentus ir įteiktų jam laišką su pretenzijomis, kuriame prašė paaiškinti, kas įvyko.

„V. Kraavis, pasirašydamas, kad gavo raštą, žodžiu pasakė, kad šiuo gyvenimo etapu jam nebesvarbu, ant ko jis pasirašo“, vėliau prisiminė A. Palmitsas.

Dalyvavo ir teisėjas

Teisėjams taip pat teko duoti parodymus apie V. Kraavio veiksmus – nes būtent teisėjai skiria darbus bankroto administratoriams ir juos prižiūri.  Tarp jų buvo ir Harju apygardos teismo teisėjas Peeteris Pallinas.

„Prisimenu, kad aptariau šį klausimą su V. Kraaviu ir jis pažadėjo grąžinti pinigus“, – nurodė teisėjas tyrėjui.

Vėliau jis sužinojo, kad P. Kraavis iš tiesų grąžino lėšas.

„Taigi problema buvo išspręsta. Noriu atkreipti dėmesį, kad įstatymas nereglamentuoja, kaip teismas turi vykdyti priežiūrą“, – sakė P. Pallinas

Prieš trejus metus „Aripaev“ rašė, kad P. Pallinas nepašalino V. Kraavio nuo vienos bankroto bylos, nors kreditorius skundėsi, jog V. Kraavis iš įmonės paėmė didelę sumą.

Teisėjas ir toliau pasitikėjo V. Kraaviu, tačiau tai buvo klaida. Administratorius šioje byloje pasisavino didžiausią sumą – daugiau kaip 700.000 Eur.

Banknotų medžioklė

Paaiškėjo ir tai, kad  V. Kraavis turėjo neįprastą pomėgį, kuriam reikėjo grynųjų pinigų. Tarp įrodymų yra banko išrašai, kuriuose matyti nuolat išimamos nedidelės pinigų sumos.

Pavyzdžiui, 2019 m. gegužę į V. Kraavio sąskaitą buvo pervesta 4. 500 Eur iš jo biuro ir 1.000 Eur – iš bankrutuojančios įmonės. Dalį pinigų jis nedelsdamas pervedė savo žmonai Annelai – nors jie buvo išsiskyrę, V. Kraavis išlaikė jų bendrus vaikus.

Kitą vakarą V. Kraavis viename bankomate Taline per dešimt minučių 26 kartus išgrynino po 100 Eur.

Po savaitės padarė tą patį – per keturias minutes išgrynino 1.000 Eur. Sąskaitoje liko tik 43 centai.

Kam to reikėjo? 

Pasirodo, V. Kraavis užsiėmė neįprasta veikla – banknotų stebėjimu.

Kas yra banknotų stebėjimas

Šis užsiėmimas skirtas tiems, kurie domisi, kaip banknotai juda po visą pasaulį. 

Pavyzdžiui, „EuroBillTracker“ interneto platformos naudotojai į sistemą įveda turimų banknotų serijos numerius. Tada banknotai vėl išleidžiami į apyvartą, o stebėtojas laukia savo „laimėjimo“ – akimirkos, kai kas nors kitas stebėtojas, kurioje šalyje jis bebūtų, įveda tą patį banknotą į sistemą. Dalyvių tikslas – užregistruoti kuo daugiau banknotų ir sužinoti, kur dar pasaulyje jie buvo pastebėti.

Platformoje taip pat skelbiami reitingai – geriausias yra tas, kuris turi daugiau užregistruotų banknotų. Šių metų lapkričio mėn. duomenimis, „EuroBillTracker“ buvo užregistruota banknotų, kurių bendra vertė – daugiau kaip 4,2 mlrd. Eur.

V. Kraavis sako, kad jis yra tikra banknotų stebėtojų legenda.

„O jei žmogus yra legenda, jis turi daryti savo darbą“, – kalbėjo jis.

Be to, V. Kraavis turėjo įspūdingą monetų kolekciją.

Jie su partnere buvo ir dideli dailės mylėtojai, užsakydavo daugybę paveikslų. Vienas brangiausių vėliau konfiskuotų kūrinių buvo įvertintas mažiausiai 15.000 Eur.

Per dvejus metus V. Kraavio partnerės išlaidos viršijo jos pajamas 46.000 Eur.

Pasak prokuroro, šeima gyveno iš lėšų, kurias V. Kraavis pasisavino.

Nuolat gyveno baimėje

Praėjus kelioms dienoms po sulaikymo, V. Kraavis telefonu kalbėjosi su mama. Ji bandė paguosti sūnų, o jis sakė, kad jam labai sunku.

„Bandau su visu tuo kažkaip susidoroti. Ir, pasakykime taip, dabar man teks nueiti visą kelią iki paties dugno“, – mamai sakė jis.

Kalbėdamas su dukra V. Kraavis prisipažįsta, kad visada manė, jog bus pagautas.

„Aš bijojau. Baimė mane persekiojo visą laiką“, – sakė jai.

Šiuose pokalbiuose V. Kraavis kartojo, kad nebegali grįžti prie advokato praktikos, ir nerimavo, kas bus toliau.

„Tai turėtų būti kažkas visiškai kito. Bet kai tau beveik penkiasdešimt metų, tada...“, – svarstė jis

Kalbėdamas su sūnumi V. Kraavis sakė, kad visas problemas galėjo išspręsti per kelerius metus.

„Bet dabar viskas, dabar aš jau baigiau. Nebeturiu jokios išeities“, – tvirtino jis.

Tuo metu V. Kraavis jau buvo atsisakęs advokato pareigų. Sūnus jo paklausė, ar nesiklausoma pokalbio.

„Ne... Nors jie, žinoma, klausosi, bet ką padarysi. Juk aš niekur nebėgu ir nieko blogo nedarau“, – atsakė jis.

Sūnus pridūrė, kad netiki, jog tėvas pateks į kalėjimą. Tačiau V. Kraavis nesitikėjo išteisinamojo nuosprendžio.

„Viena vertus, išsiveršiu iš šito siaubingo rato. Ši profesija iš tikrųjų buvo gana... gana bjauri. Ir, be to, ant mano širdies visą laiką gulėjo tas sunkumas. Visą laiką bijojau, ir tai mane žlugdė, siaubingai naikino“, – kalbėjo V. Kraavis.

Keisti kolegų patarimai

2020 m. gruodžio viduryje, kai V. Kraavio bylos buvo perduotos kitiems administratoriams, jis telefonu kalbėjosi su viena iš jų – Ly Muursoo.  

Ilgo pokalbio metu ji paminėjo bylą, kurią buvo perėmusi iš V. Kraavio. Tai buvo bendrovė  „Kapasto Kaevandus“, iš kurios V. Kraavis per metus pasisavino beveik 97.000 Eur.

V. Kraavis jai prisipažino paėmęs pinigus ir pasiūlė įtraukti tai į jo baudžiamąją bylą.

Tačiau kolegė jam patarė grąžinti pinigus ir pasakyti, kad jie buvo paimti per klaidą. Paskui ji pasiūlė būdą, kaip V. Kraavis galėtų gintis ateityje.

„Taip. Tiesiog.... mes galime tarp savęs pasakyti... kad tu pervedei pinigus savo firmoms, bet gali, pavyzdžiui, kad tiesiog paėmei grynais.... ar tiesiog pasakyti, kad pinigai kasoje... tada niekas negalėtų pasakyti, kad tu....“, – telefonu V. Kraaviui kalbėjo kolegė.

Bankroto administratoriui neleidžiama skolintis ar imti pinigų iš administruojamos įmonės – tos lėšos priklauso kreditoriams, primena „Aripaev“.