Kaip verslui efektyviai valdyti laisvas lėšas?

Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Dėl to kai kurie verslai nesiryžta priimti sprendimų investuoti į naują įrangą ar plėtrą, o įmonės lėšas laiko banko sąskaitose laukdami geresnių laikų. Tačiau ne naujiena, kad dėl infliacijos šie pinigai ilgainiui nuvertėja arba prarandama galimybė uždirbti. Aptarsime kelis būdus, kurie gali padėti įmonėms įdarbinti laisvas lėšas. Tačiau prieš pasirenkant vieną ar kitą kelią rekomenduočiau nepamiršti įsivertinti laisvų lėšų likvidumo poreikio ir grąžos kriterijų. Svarbu žinoti, kad paprastai kuo didesnės grąža, tuo didesnė rizika, įskaitant ir investicijų likvidumo riziką.

Investavimas į NT

Verslui investuojant į nekilnojamąjį turtą atsiranda galimybė gauti stabilias pajamas iš nuomos, bei ilguoju laikotarpiu papildoma nauda gaunama iš vertės prieaugio. Tačiau, norint teisingai pasirinkti NT objektą, reikia ne tik suprasti dabartines NT rinkos tendencijas, bet ir numatyti būsimus pokyčius. Pavyzdžiui, kai kurie komerciniai objektai miesto centre ar kitur gali būti patrauklūs dėl jų generuojamų nuolatinių pajamų ir vertės augimo perspektyvų. Klaidingas pasirinkimas – prasta investicija – ilgainiui gali duoti priešingą rezultatą, nei tikimasi. Dėl to investuojant į NT reikia atsakingai įvertinti perspektyvas, riziką ir likvidumą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad turto priežiūra, mokesčiai, rinkos svyravimai investavus į NT yra neatsiejami. Ekspertų vertinimu, komercinis NT turi didesnę atsipirkimo grąžą, bet likvidumą mažesnį nei gyvenamasis.

Obligacijos

Investavimas į obligacijas yra dar vienas būdas, kaip įmonės gali įdarbinti savo laisvas lėšas. Obligacijos, išleidžiamos tiek valstybių, tiek privačių įmonių, suteikia investuotojams galimybę uždirbti iš palūkanų. Investicijų rizika gali labai skirtis, priklausomai nuo to, kas yra obligacijų emitentas. Vyriausybių obligacijų atveju rizika bus minimali, tačiau ji ženkliai didėja investuojant į verslo įmonių obligacijas. Verslo įmonių obligacijos gali būti užtikrintos turto užstatu, tačiau dažniausiai būna neužtikrintos. Svarstantiems įsigyti obligacijų reikėtų įvertinti, kad vienos obligacijos gali būti išperkamos po 2, o kitos – net po 10 ar daugiau metų. Yra obligacijų, kurias pasirinkus sukauptos palūkanos išmokamos kas pusmetį ar metus, tačiau yra ir tokių, kai sukauptos palūkanos išmokamos suėjus tik visam išpirkimo terminui. Taip pat obligacijų pajamingumas irgi labai skiriasi. Šiuo metu už ES vyriausybių obligacijas galima gauti 2-4% palūkanas, kai tuo tarpu verslo įmonių gali siekti net ir 15 proc.

Palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas

Šis investavimo būdas ypač tinka įmonėms, kurios vertina finansinį saugumą ir likvidumą. Lietuvoje iki 100 tūkst. Eur banko einamojoje sąskaitoje laikomi pinigai yra apdrausti, leidžia verslui laisvai disponuoti lėšomis kasdieniams poreikiams, tačiau papildomai suteikia galimybę uždirbti palūkanas už banko sąskaitos likutį. Prieš renkantis šį investavimo įrankį, reikėtų atlikti namų darbus ir pasidomėti bankų, kredito unijų sąlygomis, nes rinkoje galima rasti nemažai skirtingų pasiūlymų.

Pavyzdžiui, „European Merchant Bank“ („EM Bank“) banke atsiskaitomąją sąskaitą turinti įmonė gali uždirbti 3 proc. nuo sąskaitoje esančios sumos. Palūkanos skaičiuojamos ir mokamos pasibaigus kiekvienam mėnesiui, jei vidutinis dienos sąskaitos likutis per mėnesį yra didesnis nei 50 tūkst. Eur. Maža to, iki šių metų liepos pabaigos taikoma papildoma 0,5 proc. metinė palūkanų norma, jei vidutinis dienos sąskaitos likutis yra didesnis nei 100 tūkst. Eur. Plačiau apie „EM Bank“ pasiūlymą – https://em.bank/lt/imones/saskaitos/verslo-saskaitos/.

Verslas kasmet dėl infliacijos tik laikydamas pinigus banko sąskaitoje gali prarasti reikšmingas sumas. Laisvų lėšų įdarbinimas galėtų ne tik atsverti infliaciją, bet ir suteikti papildomą grąžą. Kiekvienas investavimo įrankis turi savo privalumų ir rizikų.

Svarbu suprasti, kad nėra vieno sprendimo, tinkančio visoms įmonėms. Kiekvienas pasirinkimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į įmonės specifiką, finansinę padėtį, rinkos dinamiką ir ilgalaikius tikslus.

Komentarai