TOP 10 skaitomiausių Finansų rubrikos straipsnių
1. VMI tarė griežtą žodį: jei grįžta namo įmonės automobiliu – gauna pajamų natūra
VMI sugriežtino poziciją dėl pajamų natūra skaičiavimo – nors darbuotojas įmonės automobiliu važiuoja tik į darbą ar grįžta iš darbo namo, tai be jokių išlygų turės būti vertinama kaip automobilio naudojimas asmeninėms reikmėms. Toks išaiškinimas pateiktas gruodį paviešintame VMI komentare.
2. Tarp didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų – kriptovaliutų keityklos „Binance“ įkūrėjo bendrovė
2023 m. vasarį VŽ skaitytojus suintrigavo žinia, kad pagal didžiausius mokesčius, 2022 m. sumokėtus į Lietuvos biudžetą (be PVM ir akcizų) ketvirta buvo UAB „Bifinity“, kurios akcijas valdo vienas turtingiausių pasaulio žmonių Changpengas Zhao, kriptovaliutų keityklos „Binance“ įkūrėjas ir vadovas.
Tačiau rudeniop tapo akivaizdu, kad tarp didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų 2023-aisiais UAB „Bifinity“ jau nebematysime.
VŽ rašė, kad „Binance“ pastaruoju metu turi rimtų reguliacinių problemų – 2023 m. kovą JAV Žaliavų prekybos komisija į teismą padavė Ch. Zhao bei buvusį atitikties vadovą Samuelį Limą, kaltindama juos pažeidus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymus. Liepą bylą „Binance“ atžvilgiu iškėlė JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC).
Tarptautinėje žiniasklaidoje buvo teigiama, kad „Bifinity“ buvo naudojama kai kuriems abejotiniems „Binance“ sandoriams, pavyzdžiui, Lietuvos įmonė siuntė 6,3 mlrd. USD į kitą Ch. Zhao valdomą įmonę „Merit Peak“, registruotą Mergelių Salose.
3. Kaip VMI sekasi ganyti 205 turtuolius: verslininkų ir ekspertų įvertinimas
Nuo 2023 m. pradžios VMI stebėsenos ir konsultavimo departamente veikiantis padalinys, atsakingas už didžiausią turtą turinčių Lietuvos gyventojų mokestinių prievolių priežiūrą, prižiūri 123 asmenis ir 82 jų sutuoktinius. Tai esami ir buvę Lietuvos gyventojai, valdantys bent 40 mln. Eur vertės turto.
Vienam asmeniui iš „turtingųjų sąrašo“ vidutiniškai teko 6.000 Eur papildomai priskaičiuotų mokesčių, itin kukli suma milijonieriui.
4. Didžiausi Lietuvos holdingai: kas gauna galutinę naudą (I dalis) ir (II dalis)
VŽ išanalizavo ir dvejuose straipsniuose skaitytojams pristatė didžiausias Lietuvos kontroliuojančiąsias bendroves (holdingus) ir trumpą kiekvieno jų dosjė – pagrindinius valdomus verslus, fizinius asmenis, kurie sistemoje JANGIS yra nurodyti kaip holdingo galutinės naudos gavėjai, šių asmenų rezidavimo valstybes mokesčių tikslais.
5. Deklaravimo rekordas: iš vieno asmens VMI sąskaita pasipildys beveik 3,5 mln. Eur
Didžiausia už 2022 m. deklaruota gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma, kurią turi sumokėti Lietuvos gyventojas, sudaro per 3,4 mln. Eur.
6. Bręsta reglamentas dėl atsiskaitymo per 30 dienų: kodėl verslui neramu
Europos Komisija (EK) parengė reglamento projektą, numatantį maksimalų 30 dienų terminą atsiskaitymams tarp verslo subjektų. Taip siekiama padėti smulkiam ir vidutiniam verslui – 25% bankrotų įvyksta dėl laiku neapmokėtų sąskaitų, sako EK.
Tačiau tokios taisyklės kirstų didelės dalies ES įmonių, taip pat ir smulkių, konkurencingumui, nudrenuotų jų apyvartinį kapitalą, suardytų dabartinę kreditavimo sistemą, sumažintų prekių asortimentą, įspėja kai kurios verslo asociacijos ir ekspertai.
7. Kodėl naudinga turėti holdingą ir kada jis nepatinka VMI
Brandžiam, įvairiomis veiklomis užsiimančiam verslui gali būti naudinga keisti struktūrą, sukuriant holdingo įmones ir sutelkiant jose valdymą bei kompetencijas. Galimi ir mokestiniai laimėjimai. Tačiau verslininkai turi būti pasirengę pateikti įrodymų VMI, kad įmonių grupės struktūra keičiama dėl svarių komercinių ir ekonominių priežasčių.
8. Smūgis gali būti stiprus: silpnėja sektoriai, sukuriantys daugiausia BVP
Dviejuose svarbiausiuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose, kur sukuriama beveik pusė viso Lietuvos BVP – vidaus prekyboje ir pramonėje, – jau šią vasarą buvo matyti vis daugiau silpnėjimo ženklų.
9. Tūnantys tamsoje: TOP 20 didžiausių įmonių, iki gruodžio 1 d. nepateikusių finansinės ataskaitos
VŽ įvardija TOP 20 didžiausių pagal pajamas Lietuvos įmonių, kurios iki 2023 m. gruodžio 1 d. nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 m., ir bendrovių paaiškinimus, dėl kokių priežasčių taip ilgai vėluoja jų finansinių ataskaitos.
10. Bręsta europinė PVM reforma: kas laukia verslo
Prekiaujant tarp ES šalių PVM sąskaitos faktūros bus tik elektroninės, išrašyti ir deklaruoti jas reikės beveik realiuoju laiku, NT nuomos ir pavėžėjimo platformos mokės PVM už būstų savininkus ir taksistus – šias ir kitas naujoves verslui žada Europos Komisijos pasiūlyta Pridėtinės vertės mokesčio direktyva (ViDA – nuo angl. VAT in digital age).
VERSLO TRIBŪNA
Peržiūrėdami darbuotojų papildomų naudų krepšelius, darbdaviai vis dažniau renkasi priemones, kurios leidžia valdyti riziką, mažina neapibrėžtumą ir suteikia apčiuopiamą finansinę grąžą. Simona Dervinienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė, pabrėžia, kad verslo lyderystę rinkoje šiandien lemia tikslingi, aiškiai sukonstruoti sprendimai, kurie realiai veikia kritiniais momentais ir užtikrina ne tik darbuotojo, bet ir jo šeimos finansinį saugumą.
Šiandien konferencijoje „Investavimas 2025. Pažengusiems“ rinkos ekspertai, ekonomistai, investuotojai diskutavo apie tendencijas, instrumentus ir kokia kryptimi sukti investavimo vairą kitąmet. Renginyje kalbėjo daugiau nei 20 pranešėjų, jį nemokamai transliavo vz.lt.
Verslo aplinkoje patikimumo neužtenka tik deklaruoti – jį reikia įrodyti realiais rezultatais. Pastaraisiais metais, kai ekonominiai svyravimai ir neapibrėžtumas tapo kasdienybe, verslų gebėjimas išlaikyti finansinę drausmę ir įsipareigojimų vykdymą tampa tikru patikimumo matu. Partneriai, klientai ir investuotojai vertina ne pažadus, o konkrečius finansinius rodiklius, atsakomybę ir nuoseklų veiklos skaidrumą. Vienas iš būdų tai pagrįsti – „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatas, patvirtinantis, kad įmonės veikla yra stabili, skaidri ir tvari.
Darbuotojų lūkesčiai keičiasi – papildomų naudų krepšelyje pirmenybė tenka ilgalaikiams sprendimams, kurie, atsidūrus sudėtingoje situacijoje, saugumą užtikrintų ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimos nariams. Kas kuria saugumo jausmą net ir užvėrus biuro duris, kaip tokie sprendimai veikia praktikoje ir kodėl jie tampa verslo vertybes atspindinčiu standartu, pasakoja UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ personalo skyriaus vadovė Ailinga Spruogienė.
REKOMENDUOJAME
