Seimas nusprendė negrąžinti GPM lengvatos už būsto paskolas
Atnaujinta informacija po balsavimo
Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti tokios opozicijos teiktos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos: už buvo 52 Seimo nariai, prieš balsavo 41, o susilaikė 19. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
„Svarbu, kad judėtume į priekį ir spręstume šimtų tūkstančių gyventojų problemą“, – pristatydamas Seimui pataisas teigė „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Pasak V. Gapšio, jeigu per metus būtų sumokama 1.000 Eur palūkanų, būtų galima susigrąžinti dalį jų – apie 200 Eur.
„Tai, ką darote yra gudravimas, nes teigiate, kad tos lėšos bus paimtos iš solidarumo mokesčio, bet tokios įmokos įstatymas nenumato tokio lėšų panaudojimo, – posėdyje teigė Ingrida Šimonytė, premjerė. – Kas bus 2024 m. kitaip, kad ta pataisa turėtų galioti tik vienerius metus? Tada palūkanos staigiai nukris?“
Pasak pataisų iniciatorių, pakeitimai inicijuoti Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms.
Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti daugiau negu 100 mln. Eur pajamų, o šį netekimą siūlyta kompensuoti iš bankų mokamo solidarumo įnašo, kuris skirtas karinio mobilumo projektams finansuoti.
VŽ primena, kad balandį Seimas jau nepritarė opozicijos siūlymui dalį naujo laikino bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.
Be to, dalis gyventojų ir dabar gali apmokestinamąsias pajamas susimažinti atimdami palūkanas už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 m., kai galiojo GPM lengvata.
Po balsavimo, per kurį apsispręsta negrąžinti GPM įstatymo pataisos, Gitanas Nausėda, prezidentas, sako, kad daliai gyventojų patiriant sunkumų dėl augančių palūkanų normų, GPM lengvata būsto paskoloms galėtų būti svarstoma, tačiau būtinas sisteminis požiūris.
