Finansų ministerija per pusę kerpa 2023 m. BVP augimo prognozę, iki 0,7%
2023 m. biudžetas suplanuotas pagal Finansų ministerijos rugsėjį skelbtą prognozę, tikintis, kad kitąmet BVP augs 1,4%. Šiems metams laukta, kad BVP augs 1,6%.
Lėtesnė ekonominė plėtra kitąmet reiškia, kad biudžeto deficitas 2023 m. gali būti aukštesnis nei prognozuojamas 4,9% BVP, o jam padengti Vyriausybei gali tekti skolinti didesnes sumas ir aukštesnėmis palūkanomis.
Makroekonomines prognozes šią savaitę atnaujino ir Lietuvos bankas.
[infogram id="d91e368b-e270-464f-969f-4e1fc174939b" prefix="6v0" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 12 21"]
Atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad vidutinė metinė infliacija, pasiekusi 18,9% šiemet, ateinančiais metais sulėtės ir sieks 9,4%. Rugsėjį atitinkamai tikėtasi 17,8 ir 6% infliacijos.
Ministerija pažymi, kad lėtėjant ekonominiam aktyvumui, atlyginimų augimo pagreitis kiek išblės.
Numatoma, jog šiemet darbo užmokesčio augimo tempas šalyje sieks 13%, o 2023 metais – 9,1%.
Tai reiškia, kad infliacija kitąmet augs sparčiau nei pajamos ir perkamoji vartotojų galia kitąmet dar neatsistatys. Atitinkamai prognozuojama, kad namų ūkių vartojimas sulėtės nuo 1,4% šiemet iki 0,8% 2023 m., kai popandeminiais 2021 m. privatus vartojimas augo 8,1%.
2023 m. taip pat ženkliai sulėtės prekių ir paslaugų eksporto augimo tempas iki 0,7% (nuo 17% 2021 m. ir 11,3% šiemet), kadangi, kaip nurodo ministerija, užsienio prekybą neigiamai veiks prislopusi paklausa ir išliekanti geopolitinė įtampa.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė komentuoja, kad Lietuvos ekonomika artimiausiu metu ir toliau susidurs su „neigiamomis Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmėmis“, tačiau šalies ūkis „išliks augimo kelyje“.
„Prie to prisideda ir su 2023 m. biudžetu priimti sprendimai, palaikant gyventojų perkamąją galią bei amortizuojant energijos kainų šoko poveikį tiek namų ūkiams, tiek ir verslams“, – pranešime cituojama G. Skaistė.
„Vidutinė metinė infliacija 2023 m., tikimasi, grįš į vienaženklę teritoriją ir sulėtės iki 9,4% – žinoma, jei nematysime naujų šokų energijos ir žaliavų rinkose“, – pridūrė finansų ministrė.
[infogram id="1f62c828-e21f-473d-a8e2-2ba24c51eb75" prefix="MLA" format="interactive" title="Finansų ministerijos makroekonomikos prognozės Lietuvai 2022 12 21"]
Rizikos scenarijus
Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, Lietuvos BVP pokytis, palyginti su šiame scenarijuje numatytais įverčiais, 2023 metais gali būti „mažiausiai apie 1 procentiniu punktu mažesnis, o infliacija – apie 3 procentiniais punktais didesnė“, nurodė ministerija.
Ministerija pažymi, kad ekonominės raidos scenarijus sudarytas išskirtinai padidėjus išorės aplinkos nestabilumui, tebevykstant aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje.
Išaugęs ekonominis neapibrėžtumas dėl geopolitinės įtampos Europoje, kurią sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą, padidėjusi ilgalaikės infliacijos rizika, įtampa finansų rinkose ir neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos perspektyvų – esminiai neigiamos rizikos veiksniai, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
„Neigiamų ekonominių pasekmių Lietuvai mastas priklausys nuo to, kaip ilgai užtruks kariniai veiksmai Ukrainoje ir nuo to, kaip ES valstybėms seksis susidoroti su energetikos srityje kylančiais iššūkiais. Naujų COVID-19 viruso atmainų keliami iššūkiai taip pat išlieka tarp neigiamos rizikos veiksnių“, – skelbiama pranešime.
