Keliant BVP ir infliacijos prognozes Lietuvai, G. Šimkus perspėja, kad palūkanos didės ir kitąmet
Papildymai visame tekste, pridėtos infogramos
Infliacija, centrinio banko ekonomistų prognozėmis, kitąmet dar augs kiek sparčiau nei didės darbo užmokestis, tad perkamoji vartotojų galia į augimo kelią dar nesugrįš.
„Spartesnė ekonominė plėtra šiemet turės įtakos darbo rinkai. Kita vertus, numatome ekonomikos augimo sulėtėjimą kitais metais, tad nedarbo lygis turėtų šiek tiek padidėti. Tačiau darbo užmokesčio augimas turėtų išlikti spartus, ir kitąmet pasiekti 9,1%“, – žurnalistams pirmadienį sakė Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas.
LB tikisi, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. išaugs iki 18,9% (rugsėjį tikėtasi 18,3%), o 2023 m. 9,5% (8,4%). Infliacija 2021 m. augo 4,6%.
„Lapkritį infliacija mažėjo antrą mėnesį iš eilės, tačiau ji vis dar išlieka per didelė“, – sakė G. Šimkus.
Jo teigimu, kitąmet šiek tiek keisis infliacijos struktūra: didžiausią įtaką infliacijai darys ne energetikos kainos, o maisto kainų ir paslaugų kainų didėjimas.
Rizikų balansas neigiamas
Pasak G. Šimkaus, geresnes BVP prognozes labiausiai lėmė su kitų metų valstybės biudžeto įgyvendinimu susiję sprendimai. Numatomas paramos paketas gyventojams ir verslams, susiduriantiems su išaugusiomis elektros ir dujų kainomis per energetikos krizę, sieks 3,5% BVP.
Tačiau LB pažymi, kad ekonomikos stabilizacija yra trapi, o rizikų balansas – neigiamas, t. y. didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos raidos prognozės gali būti sumažintos nei padidintos.
Didžiausias neapibrėžtumas siejamas su išorės aplinka – pasaulio ekonomikos raida kol kas pranoksta lūkesčius, tačiau jos perspektyva blogėja.
Besikeičiantis ekonomines bei rinkų tendencijas galite stebėti atnaujintame VŽ Ekonomikos barometre.
Karas Ukrainoje tebėra didžiausią riziką pasaulio ekonomikos raidai keliantis veiksnys. Karo veiksmai, įvedamos sankcijos agresorei Rusijai ir atsakas į jas tebedaro reikšmingą įtaką pasaulinėms žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainoms ir jų kintamumui.
LB rizikos scenarijus numato, kad išsipildžius neigiamiems rizikos veiksniams šalies BVP kitąmet sumažėtų 0,7%, o infliacija išaugtų 12,8%.
Palūkanos didės ir kitąmet
G. Šimkus pažymėjo, kad infliaciniai procesai euro zonoje yra netenkinantys, o tai reiškia, kad pinigų politikos griežtinimo kryptis išliks ir bus peržiūrima kitų metų Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos posėdžiuose.
G. Šimkus yra ECB valdančiosios tarybos narys.
„Neabejoju, kad kitų metų vasarį matysime palūkanų pakėlimą 50 bazinių punktų ir tai nebus paskutinis pakėlimas“, – atsakydamas į žurnalistų klausimą teigė G. Šimkus.
VŽ rašė, kad ECB gruodžio 15 d. pakėlė palūkanas 50 bazinių punktų. Sprendimas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius. Po ECB sprendimo bazinė palūkanų norma siekia 2,5%, palūkanos už indėlius ECB – 2%.
Sprendimas žymi lėtesnį palūkanų kėlimą po dviejų iš eilės kėlimų po 75 bazinius punktus.
G. Šimkus nenurodė, kokiame lygyje galėtų sustoti palūkanų kėlimas, tačiau pakartojo, kad svarbiausias palūkanų didinimo tikslas yra sugrąžinti infliaciją į 2% lygį vidutiniu laikotarpiu.
Atnaujintose ECB projekcijose prognozuojama, kad 2022 m. vidutinė infliacija pasieks 8,4%, 2023 m. sumažės iki 6,3%, 2024 m. vidutinis infliacijos lygis bus 3,4%, o 2025 m. – 2,3%.
VERSLO TRIBŪNA
Investicijų valdymo įmonės UAB „Synergy Finance“ valdomas „Nextury Technology Fund“, investuojantis į technologijų sektorių, toliau stebina investuotojus rezultatais. Per pastaruosius penkerius metus fondas sugeneravo 182,35 proc. (EUR) grąžą ir gerokai aplenkė savo lyginamąjį indeksą NASDAQ 100 (skaičiuojant EUR valiuta), kuris kilo 137,07 proc. Nuo veiklos pradžios 2018 m. fondo grąža po mokesčių jau viršijo 300 proc. ir keturis kartus padidino investuotojų turtą.
„Edenred Finance“, viena didžiausių Europoje mokesčių grąžinimo paslaugų teikėjų, pradeda strateginį bendradarbiavimą su pasauline transporto mobilumo sprendimų lydere – bendrove „Shell Fleet Solutions“.
Mokesčiai tikriausiai niekada nebuvo ta tema, kurią minėtume su šypsena – painu, sudėtinga, o kartais ir visai nesuprantama. Tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pristačius gyventojų pajamų deklaravimo vedlį, viskas iš esmės pasikeitė – šimtai tūkstančių gyventojų, kasmet deklaruojančių pajamas, galėjo lengviau atsikvėpti.
Jau kitų metų pavasarį VMI pristatys vieningą Mokesčių administravimo platformą. Tai dalis VMI skaitmeninės transformacijos, kurios centre – klientas. Viena pagrindinių priemonių, padedančių išgirsti jų poreikius tapo naudotojų patirties (UX) grupės iniciatyva „Naudotojų balsas“, kuri leidžia paslaugas kurti ir tobulinti remiantis realių naudotojų įžvalgomis.
Rugsėjį šiems metams prognozuota 8,1% infliacija, kitiems metams – 5,5%.
LB prognozuoja, kad euro zonos BVP šiemet augs 3,2%, o kitąmet – 0,3%.
Atitinkamai JAV ekonomika augs 1,8% ir 0,7%, Kinijos – 3,4% ir 4,5%.
Laukia sąstingis metų sandūroje
LB pažymi, nors energijos kainų šokas turėjo reikšmingą neigiamą poveikį, Lietuvos ekonomika tebeauga. Pastebimi pirmieji ženklai, leidžiantys tikėtis, kad patirsime tik gana nedidelį ekonomikos sąstingį 2022–2023 m. sandūroje.
Pavyzdžiui, tris mėnesius iš eilės nebemažėja apdirbamosios gamybos pardavimai. Įvertinus kainų poveikį, pastaraisiais mėnesiais reikšmingiau nesumažėjo ir mažmeninės prekybos bei statybos pardavimai.
Ekonominės padėties reikšmingesnio pablogėjimo taip pat nerodo tiek verslo, tiek namų ūkių pasitikėjimo rodikliai. Pastarieji spalį ir lapkritį reikšmingai pagerėjo. Tam įtakos turėjo ir paskelbta informacija apie priemones viešosiomis lėšomis švelninti energijos kainų šoką.
Pažymima, kad jei neįvyks netikėtų sukrėtimų žaliavų rinkose, metinės infliacijos pikas liks praeityje. Numatoma, kad, stiprėjant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, sumažėjusių žaliavų kainų ir slopstančių tiekimo grandinių trikdžių poveikiui, metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti.
REKOMENDUOJAME
