Darbo rinka žilsta, o „sidabrine ekonomika“ nespindi nė iš tolo

Bene sparčiausiai Europoje senstanti šalis elgiasi kaip galvą smėlyje slepiantis strutis – neturi ne tik valstybinės strategijos, bet ir vizijos, kaip bandys įveikti nenumaldomai senstančios visuomenės iššūkius. Lietuvoje iš darbo kuo greičiau norėtų išeiti 67,4% vyresnių nei penkiasdešimt metų žmonių. Tad požiūrį į darbo vyresniame amžiuje galimybes turėtų keisti ir valstybės institucijos, ir darbdaviai, ir patys žmonės.

„Akivaizdu, kad Lietuva vis dar neturi jokio konkretaus veiksmų plano, kaip spręsti senėjančios visuomenės problemą. Per pastaruosius kelerius metus, išskyrus kelis straipsnius žiniasklaidoje, vieną kitą pranešimą konferencijoje ar šią problemą analizuojančią studiją, nebuvo žengta nė vieno konkretaus politinio žingsnio“, – konstatuoja Giedrė Ramanauskienė, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų analizės ir politikos departamento vadovė, „sidabrinės ekonomikos“ ekspertė.

„Varlės puode“ sindromas

Tokios politinės trumparegystės priežasčių, anot jos, gali būti ne viena. Senėjančios visuomenės problema yra daugiabriaunė ir apima daugybę temų – užimtumą, sveikatos apsaugą, švietimą ir pan., todėl sunku įvardyti, kurios srities politiką formuojanti ar įgyvendinanti institucija turėtų būti atsakinga už šį klausimą.