Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Publikuota: 2022-05-19
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo nauda – apie keliasdešimt milijonų eurų – Lietuvos biudžetą anksčiausiai pasiektų 2025-aisiais, teigia Finansų ministerija.

Kaip BNS nurodė ministerija, Lietuva palaiko 2021-ųjų spalį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Fiskalinių reikalų komitete, vienijančiame 141 jurisdikcijas, pasiektą „galutinį istorinį sutarimą“ dėl tarptautinių įmonių pelno apmokestinimo taisyklių peržiūros.

„Kalbant apie galimą finansinę naudą, išankstiniais preliminariais duomenimis, Lietuvą galėtų pasiekti iki kelių dešimčių milijonų eurų tokio mokesčio lėšų, tačiau didžioji dalis pajamų pasieks iš vadinamojo II ramsčio, kuris nėra susijęs su tarptautinėmis socialinių tinklų ar medijos paslaugų kompanijomis“, – teigiama Finansų ministerijos komentare BNS.

„Šiuo metu modeliuojama, jei globalus mokestis bus priimtas, papildomos biudžeto lėšos Lietuvą galėtų anksčiausiai pasiekti 2025 metais už 2024 metus“, – informavo ministerija.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak jos, dėl konkrečių lėšų paskirstymo bus galima spręsti ateityje, atsižvelgiant į tarptautinį susitarimą ir įgyvendinimo direktyvas.

Viena mokesčio dalių suteiktų teisę apmokestinti ir informacinių technologijų milžines „Google“, „Facebook“, „Youtube“, „Amazon“, „TikTok“ ne tik šalyse, kur įsikūrusios šios įmonės, bet ir ten, kur įsikūrę jų vartotojai.

Šių kompanijų apmokestinimo jau nuo 2023-iųjų siekia Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti didžiuosius Lietuvos naujienų portalus. Šį klausimą asociacijos atstovai aptarė praėjusią savaitę su finansų viceministre Rūta Bilkštyte ir ministerijos ekspertais.

Siūlymas diferencijuoti pagal apyvartą

Kaip skelbta, pernai spalį pasiekto EBPO koordinuojamo globalus susitarimo esmę sudaro „dviejų ramsčių“ principas.

Pirmuoju jų siekiama, kad tarptautinės didžiausios įmonės mokėtų mokesčius ir tose šalyse, kur generuoja pajamas. Šie nauji principai būtų taikomi 20 mlrd. Eur apyvartą ir 10% pelningumą pasiekiančioms kompanijoms. Tuo pačiu nustatytos ir vietos jurisdikcijos „grindys“ – įmonė turi gauti bent 1 mln. Eur pajamų.

Anot ministerijos, pirmasis ramstis numato įsipareigojimą valstybėms atsisakyti jau taikomų skaitmeninių paslaugų mokesčių ir panašių priemonių visoms įmonėms, o kartu – ir įsipareigojimą neįvesti naujų.

Vadinamasis antrasis ramstis – minimalus pasaulinis pelno mokestis (ne mažiau kaip 15%) didelėms tarptautinėms korporacijoms, viršijančioms 750 mln. Eur metinę apyvartą, taip sprendžiant problemas, susijusias su pelno perkėlimu.

Taip būtų sukuriama alternatyva kai kuriose valstybėse dabar jau galiojantiems nacionaliniams skaitmeninių paslaugų mokesčiams – prisijungusios prie susitarimo šalys būtų įpareigotos atsisakyti šių ir panašių mokestinių iniciatyvų.

Pažymima, kad abi šios priemonės nebūtų nutaikytos tik į skaitmeninį verslą – taisyklės bus taikomos praktiškai visoms tarptautinėms kompanijoms (išskyrus gamtos išteklių gavybos bei finansinių paslaugų ir draudimo įmones), atitinkančioms  kriterijus, neišskiriant tarptautinių socialinių tinklų ar medijų kompanijų.

IŽA anksčiau skelbė sieksianti atskiro skaitmeninių paslaugų mokesčio. Vis dėlto ministerija pažymi, jog diskusijos apie atskiro skaitmeninio mokesčio įvedimą galėtų vykti, tik „jei dėl kokių nors priežasčių globalus pelno mokestis nebūtų galiausiai priimtas“.

Kyla klausimų dėl paskirstymo žiniasklaidai

IŽA siūlo mokestį didžiosioms technologijų kompanijoms įvesti jau kitąmet.

„Asociacijos nuomone, prie pasaulinės mokesčių reformos, į kurią įeina ir skaitmeninių paslaugų mokestis, reikia jungtis kuo anksčiau – nuo 2023 metų ir jau dabar daryti namų darbus, kad šių naujovių atėjimas į Lietuvą būtų kuo sklandesnis“, – BNS sakė IŽA vadovė Lina Bušinskaitė.

Anot jos, svarbiausias valstybės tikslas turėtų būti, kad Lietuvoje uždirbti pinigai neišeitų iš šalies neapmokestinti, nes tai yra „socialiai neteisinga vietinio verslo atžvilgiu, kuris moka kur kas didesnius mokesčius nei pasaulinės technologijų milžinės Lietuvoje“.

„Taip pat siūlome, kad dalis surinktų lėšų iš pasaulinių kompanijų, tokių kaip „Google“, „Facebook“ ir kitos, būtų nukreiptos žiniasklaidos rinkai, t. y. sugrįžtų į tą rinką, kuri ir padeda sugeneruoti daugiausiai pajamų pasaulinėms technologijų milžinėms“, – teigė asociacijos vadovė.

„Ar mokesčiai į valstybės biudžetą bus surenkami per skaitmeninių paslaugų mokestį, ar per kitą naujai įvedamą mokestį, rinkai nėra didelio skirtumo, svarbiausia, kad pinigai sugrįžtų į žiniasklaidos sektorių per naujai kuriamą fondą, kuris turėtų perimti dalį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo funkcijų“, – tvirtino L. Bušinskaitė.

Tuo metu ministerija pažymi, jog tiesiogiai sieti mokesčio su specialiu žiniasklaidai skirtu fondu nebėra galimybės po nepalankaus Konstitucinio Teismo išaiškinimo tokiam finansavimo modeliui, nes mokesčiai, įmokos ar rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės ir savivaldybių biudžetus, taip pat per fondus: Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo, Rezervinį, Garantinį, Ilgalaikio darbo išmokų fondą.

IŽA: kompanijos naudojasi žiniasklaidos produkcija

IŽA akcentuoja, jog didžiųjų pasaulinių technologijų kompanijų apmokestinimo siekiama, nes jos Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, generuoja papildomas pajamas pritaikius modernius technologinius sprendimus skleidžiant vietinės interneto žiniasklaidos priemonių sukurtą produkciją.

Asociacijos teigimu, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Austrija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Ispanija nuo kitų metų planuoja atsisakyti nacionalinių skaitmeninių mokesčių ir jungtis prie pasaulinės mokesčių reformos. Kai kurios, pavyzdžiui, Italija, tai daryti planuoja nuo 2024 metų.

Pasak IŽA, nacionalinius skaitmeninius mokesčius yra įdiegusios Turkija bei Indija, tačiau jos irgi jungiasi prie minėto susitarimo, kuris turėtų pakeisti nacionalines iniciatyvas. Indija pereinamuoju laikotarpiu ketina taikyti išlyginamąjį mokestį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 6

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
Atidedama Lietuvos oro uostų pertvarka į akcinę bendrovę

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymas iš valstybės įmonės (VĮ) į akcinę bendrovę (AB) dėl numatomo...

Logistika
2022.06.29
Birželį metinė infliacija pasiekė 20,5%, finansų ministrė liepą tikisi naujo šuolio 59

Metinė infliacija birželį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, padidėjo iki 20,5%. Gegužę...

Finansai
2022.06.29
Statybos verslo situacija kontrastinga, bet ir sėkmingų įmonių vadovai geresnių rezultatų nebesitiki Premium

Nors statybos sektorius 2021 m. užbaigė finansiškai gana sėkmingai, analitikai mato nerimo ženklų: itin...

Statyba ir NT
2022.06.29
Į Šiaulių banko stebėtojų tarybą siūlomi T. Okmanas, M. Raila

Į Šiaulių banko Stebėtojų tarybą siūlomi banko akcijų turinčių bendrovių „Tesonet“ ir „ME investicija“...

Rinkos
2022.06.29
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
2022.06.29
Pažeidus atsiskaitymų grynaisiais tvarką baudos grės tiek verslui, tiek privatiems asmenims 5

Seimas antradienį nustatė sankcijas už atsiskaitymų grynaisiais ribojimo pažeidimus.

Finansai
2022.06.28
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
„Sodra“: Pensijų anuitetų fondas augo dukart, gavėjų skaičius – beveik tris kartus

Dvejus metus veikiančio „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo turtas pasiekė 18 mln. Eur ir yra 2,3 karto didesnis...

Rinkos
2022.06.28
„Citadele“ nebeaptarnaus mokėjimų į ir iš Rusijos bei Baltarusijos

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 d. nutrauks aptarnavimą...

Rinkos
2022.06.28
VVĮ grynasis pelnas pernai smuko 19%, už 2021 m. išmokėta 183,7 mln. Eur dividendų

47 valstybės valdomų įmonių (VVĮ) grynasis pelnas pernai susitraukė 19%, iki 280 mln. Eur, kai 2020 metais...

Finansai
2022.06.28
Ch. Lagarde: ECB pasiruošęs, jei prireiks, palūkanas didinti sparčiau

Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde nesureikšmina rūpesčių dėl recesijos euro zonoje,...

Rinkos
2022.06.28
Specializuotą banką Lietuvoje turintys „Finora Capital“ mažino nuostolius, dvigubino paskolų portfelį

Estijos kredituotoja „Finora Capital“, valdanti ir specializuotą banką Lietuvoje „Finora kreditas“, pernai...

Rinkos
2022.06.28
„Creditinfo“: Lietuvoje daugėja skolininkų

Pirmąjį šių metų pusmetį lietuvių skolos vėl pradėjo augti, blogėja daug kitų su skolomis susijusių rodiklių,...

Finansai
2022.06.28
„SME Finance“ ir „Compensa Vienna Insurance Group“ integruoja paslaugas verslui

Finansinių technologijų (fintech) bendrovė „SME Finance“ pradeda bendradarbiavimą su ne gyvybės draudimo...

Rinkos
2022.06.28
Aukštos kvalifikacijos specialistų migracija į Lietuvą: finansinės paskatos darbdaviams ir darbuotojams Verslo tribūna

Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigalioja Užimtumo įstatymo pakeitimai, padedantys Lietuvos Respublikos darbdaviams...

Finansai
2022.06.28
Nubrėžta 5.000 Eur grynųjų riba: nesutaria, kaip tai paveiks šešėlį Premium 113

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas, kuriomis apriboti didesni nei...

Finansai
2022.06.28
„Coface“ atsargiau vertina Baltijos šalių ekonomines perspektyvas

Tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“ Lietuvos ekonomikos įvertį artimiausiam laikotarpiui pablogino...

Finansai
2022.06.27
„Invega“ pratęsė „Alternatyvos“ skolinimosi terminą iki 2023-ųjų pabaigos

„Invega“ pratęsė skolinimosi terminą per alternatyvius finansuotojus pagal priemonę „Alternatyva“ iki 2023 m.

Gazelė
2022.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku