Keturių Lietuvos regionų perėjimui prie žalesnės ekonomikos – 273 mln. eurų
Fondą, kurį prieš savaitę patvirtino Europos Parlamentas (EP), iš viso sudaro 17,5 mlrd. eurų: 7,5 mlrd. eurų iš 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, o dar 10 mlrd. eurų – iš Europos ekonomikos gaivinimo priemonės.
TPF skirtas sritims, kurioms labiausiai reikia paramos pertvarkant pramonę į mažiau taršią, ir regionams, kuriuose išmetama daugiausiai anglies dioksido ir kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra mažesnis nei ES vidurkis. Siekiama, kad persitvarkytų ne tik atskiros įmonės, bet ir visi regionai – juose būtų investuojama į konkurencingumo augimą ir priklausomybės nuo taršių įmonių mažinimą.
Tai ypač svarbu tokioms valstybėms kaip Lenkija ar Estija, kurios labai priklausomos nuo iškasamos anglies ar skalūnų. Vis dėlto kiekvienoje ES valstybėje yra sričių ir regionų, kur pertvarkant pramonę iškils didelių sunkumų.
„Fondo tikslas – teikti paramą teritorijoms, kurios susiduria su rimtais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, susijusiais su perėjimu prie neutralios klimatui pramonės. Tai žalios, tvarios Europos gaivinimo planas. Dabar Europa svarsto, kaip geriausiai planuoti atsigavimą po gilios sveikatos, socialinės ir ekonominės krizės dėl COVID-19 pandemijos“, – aiškina Europos Parlamento pranešėjas Manolis Kefalogiannis (Europos liaudies partija, Graikija).
EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narė Henrike Hahn (Žaliųjų frakcija, Vokietija) pažymi, kad siekiant klimatui neutralios Europos labai svarbu ne tik nubrėžti pokyčių rėmus pramonei, bet ir suteikti jai paskatas. To reikia ir Lietuvoje, kur veikia energijai imlios pramonės įmonės.
„Kalbame apie įmones „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Akmenės cementas“, – sako Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė. – Nuo jų labai priklauso Telšių, Kauno, Šiaulių regionai, taip pat atskiros Klaipėdos regiono savivaldybės. Kol kas neaišku, ar tikrai visi keturi regionai pateks į pertvarkos planą, nes jis turi būti su suderintas su Europos Komisija.“
„Šiose įmonėse tiesiogiai dirba 4,5 tūkst. žmonių, daugelis taip pat ir susijusiuose versluose, tad Lietuva bus tikrai pastebimai paveikta ekonomikos transformacijos. Įmonės turi būti atsparios, tvarios ir konkurencingos ilguoju laikotarpiu, o klimato kaita joms kelia daug iššūkių, tad laikas investuoti į transformaciją, kuri kartu būtų ir socialiai teisinga. Šis fondas tam yra puikus įrankis”, – tikina vokiečių europarlamentarė H. Hahn.
TPF subsidijos bus skiriamos investicijoms pritraukti į minėtus Lietuvos regionus, tam reikalingai infrastruktūrai kurti, teritorijoms pertvarkyti ir pramoninėms zonoms įrengti. Anot J. Neliupšienės, savivaldybių poreikiai skirtingi, todėl bus atsižvelgta į išsamias regionų analizes. Tam sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvauja ir konsultantai bei socialiniai partneriai, priemonės derinamos atskirai su kiekviena savivaldybe.
Valstybės gali naudotis TPF parama tik prisiėmusios įsipareigojimus iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą – Lietuva tai jau yra padariusi. Rengiamą TPF planą Vyriausybė turės pateikti iki birželio pabaigos, tuomet iki spalio vyks konsultacijos su Europos Komisija. Dar vėliau bus ruošiamos konkrečios programos, pagal kurias bus finansuojami numatyti veiksmai. Siekiama, kad lėšos regionus pasiektų dar šiemet.
