Iki, 2018 metai, sveiki, dar įdomesni 2019 metai!

Publikuota: 2018-12-28
Juditos Grigelytės (VŽ)  nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas

Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“, „plėstis“, „kilti“. Darosi sudėtinga prisiminti, kad kalbant apie ekonomiką dažnai vartojami ir tokie žodžiai kaip „mažėti“, „smukti“ ar „leistis“. Tikimės, kad 2019 m. pastarųjų žodžių komentuojant ekonomikos procesus neprireiks, tačiau panašu, kad vis daugiau teks kalbėti apie lėtesnį augimą ar kuklesnę plėtrą.

Nors kai kurie žmonės teigia, kad perspėjimai apie artėjančius sunkesnius laikus tėra tuščios kalbos, kuriomis gąsdinami gyventojai, matome, jog pasaulyje investuotojų noras rizikuoti yra sumažėjęs, o didesnis atsargumas atkeliaus ir iki Lietuvos.

2018 m. buvo palankūs

Šie metai buvo dar vieni palankūs metai daugumai Lietuvos gyventojų ir bendrovių. Žinoma, daug problemų liko neišspręstų, tačiau vargu ar ateityje gyventojai ar verslininkai drįs teigti, kad 2018-ieji nebuvo geri. Šiais metais vidutinis nedarbas priartėjo prie 6%, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didėjo beveik dešimtadaliu (apie 9,5%), vidutinė senatvės pensija – beveik 12%, įmonių veiklos pelnas per tris ketvirčius išaugo 10%.

Nors 2018 m. buvo įnirtingai ieškoma priežasčių, susijusių su augančiomis kainomis šalyje, šiuo metu Lietuvoje yra mažiausia Baltijos šalyse infliacija (vidutinė metinė infliacija šiemet tebus 2,6%), o maisto produktų krepšelis išvis liko nepabrangęs. Verta paminėti ir tai, kad Konkurencijos taryba šiemet atmetė „Rimi“ ir „Palink“ jungtuves, o tai ženklas ir visoms įmonėms, kad Lietuvoje daug atidžiau, kaip beje ir visoje Europoje, bus žvelgiama į konkurenciją rinkoje mažinančius sprendimus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šiemet valdžia patvirtino dar vienas pensijų bei mokesčių reformas. Sumažinta darbo jėgos apmokestinimo našta, tačiau pabijota padidinti pajamas labiau apmokestinant turtą. Viešojoje erdvėje daugiau buvo kalbama apie toliau istoriškai mažą biudžeto pajamų ir BVP santykį, bei dažną surinktų biudžeto lėšų neefektyvų perskirstymą. Galiausiai daug drąsiau savo nuomonę reiškė ir valstybės sektoriaus darbuotojai. Nors didelio susidomėjimo Lietuvoje žinia apie mūsų šalies prisijungimą prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nesulaukė, narystė organizacijoje padės mūsų valstybei gauti ne tik begalę gerų rekomendacijų, bet ir didinti spaudimą jas įgyvendinant.

Lietuvos verslas šiais metais sėkmingai didino apsukas ir ėmėsi drąsių sprendimų. „Maxima Grupė“ išplatino didžiausią Baltijos šalių istorijoje privačios įmonės obligacijų emisiją tarptautinėse rinkose. Klaipėdos jūrų uoste prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinės gruodžio pabaigoje švartavosi 400 m ilgio ir 19.500 sąlyginių konteinerių (TEU) galintis gabenti konteinervežis, apie kurio priėmimą mūsų uoste dar prieš metus beveik niekas nebūtų drįsęs svajoti. „Girteka Logistics“ įmonių grupė toliau užkariauja Vakarų rinkas ir jau valdo didžiausią nuosavų vilkikų parką Europoje. Tai tik keli plėtros pavyzdžiai, kurie rodo ir tai, kad esame vis labiau priklausomi nuo to, kaip sekasi Vakarų pasauliui.

Koks bus lėtėjimo tempas

Finansų rinkos ir išankstiniai ekonominiai rodikliai išsivysčiusiose šalyse siunčia aiškią žinutę, kad ekonomikos augimas kitąmet lėtės, o svarbiausias klausimas yra, koks bus lėtėjimo tempas. Pavyzdžiui, toks rodiklis kaip 10 ir 2 metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumas grėsmingai artėja prie nulio, o istorija rodo, kad, kai šis skirtumas tampa neigiamas, recesija JAV prasideda vidutiniškai po 16 mėn.

Tiesa, recesijos nei JAV, nei euro zonoje, nei kitąmet, nei 2020 m. dar nė viena svarbiausia tarptautinė institucija nesitiki. Europos Centrinis Bankas prieš kelias savaites pablogino euro zonos ekonomikos augimo prognozę 2019 ir 2020 m. iki 1,7% (2018 m. augimas sieks 1,9%), tačiau toks augimo scenarijus grėsmės nekelia. Galima prisiminti, kad 2012 ir 2013 m. euro zonos BVP mažėjo, tačiau Lietuvos ekonomika sugebėjo augti sparčiau negu 3%. Bet vargu ar tai įmanoma pakartoti artimiausiu metu, nes ir Lietuvos ekonomika, priešingai negu prieš penkerius metus, yra labiau įkaitusi.

Reikėtų daugiau taupyti

Darbo rinkoje darbuotojų derybinė galia bus vis dar didesnė negu darbdavių, todėl tikimės, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius kitąmet dar augs 7% (po mokesčių augimas bus dar didesnis), daugiau didės algos valstybės sektoriaus darbuotojams. Kitąmet didės minimali mėnesio alga, vadinamieji vaiko pinigai, pensijos, tad su vartojimu susijusiam sektoriui 2019 m. dar bus gana neblogi. Žinoma, daug kas priklausys nuo vartotojų nuotaikų, nes žinome, kad Lietuvoje taupymo norma yra labai maža, tad, augant nerimui dėl ateities, būtų pravartu taupyti daugiau ir pristabdyti vartojimo augimą. Kainos kitąmet neturėtų labai žnaibyti kišenių, tačiau nuo sausio 1 dienos maždaug 15% buitiniams vartotojams brangstanti elektra ir gamtinės dujos darys neigiamą įtaką mažiausiai uždirbantiems gyventojams ir pensininkams. Gyvenamojo būsto rinkoje kainų augimas taip pat lėtės, o pirminėje Vilniaus ir Kauno būsto rinkoje sandorių skaičius veikiausiai bus šiek tiek mažesnis.

Laikas ruoštis „Brexit“ atomazgai

Likus trims mėnesiams iki Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kol kas nėra paguodžiančių ženklų, kurie rodytų, kad kovo 30 dieną neprasidės chaosas JK pasienyje. Racionalus protas garsiai šaukia, kad vienoks ar kitoks laikinas sprendimas, sušvelninantis prekybos apribojimus po „Brexit“ net ir JK pasitraukus iš ES be jokio susitarimo, turėtų būti, tačiau istorija vėlgi moko, kad reikia ruoštis blogiausiam scenarijui.

Jeigu šiemet bendrovių augimą labiau stabdė ne paklausos, o pasiūlos kliūtys (darbuotojų, gamybos pajėgumo trūkumas), kitąmet padėtis kiek keisis. Tiesa, darbuotojų trūkumas ir darbo jėgos sąnaudos veikiausiai  ir toliau bus vieni pagrindinių bendrovių iššūkių. 2019 m. pradžioje bendrovėms elektros sąskaitos bus gerokai didesnės negu prieš metus (priešingai negu gyventojai, verslas jau šiais metais mokėjo daugiau už elektros energiją), tačiau labai tikėtina, kad įsibėgėjant metams kainos judės žemyn. Vidutinė degalų kaina kitąmet nebus didesnė negu šiemet, tad, jeigu pasitvirtintų tokios prognozės, palanku būtų ne tik bendrovėms, bet ir gyventojams. 

Lėtesnis ekonomikos augimo ir rinkimų karštinės derinys kitais metais reiškia, kad kiti metai bus be galo įdomūs Lietuvoje. Kaip visada, geriausiai seksis tiems, kurie greičiausiai reaguos į besikeičiančią situaciją, bus konkurencingi rinkoje, kurs ir naudos inovacijas bei elgsis atsakingai. Ir labai svarbu išlaikyti sveiką ir šaltą protą, nes pagundų skubėti bei priimti neapgalvotus sprendimus bus išties daug.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
„Paskolų klubo“ vadove tapo I. Krasovskė

Didžiausios Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ vadove tapo Indrė Krasovskė.

Vadyba
09:35
Dešimtys tūkstančių raštiškų paklausimų VMI: verslui taip saugiausia Premium 1

Mokesčių įstatymai painūs, o oficialūs jų komentarai, kuriuos teikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), –...

Finansai
05:45
Lietuviai jau gali apsistoti NT nuomos projektuose, į kuriuos investuoja: ką reikėtų žinoti apie „timeshare“? Verslo tribūna 1

Augant susidomėjimui sutelktiniu investavimu į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus, atsiranda galimybė...

Mano pinigai
05:40
JAV BVP pirmą ketvirtį smuko labiau nei sklebta anksčiau 1

Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą metų ketvirtį susitraukė 1,5%, nors buvo tikėtasi...

Finansai
2022.05.26
Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
2022.05.26
V. Putinas rusams žada dešimtadaliu didesnes pensijas ir MMA 1

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos...

Verslo aplinka
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 21

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 11

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
2022.05.26
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

Statyba ir NT
2022.05.26
Pilnėjantys restoranai – tik pagražintas atspindys, realybėje – gresiantys bankrotai Premium 2

Kredito rizikos vertinimas rodo, kad maitinimo sektoriaus įmonių padėtis per metus šiek tiek gerėjo, dalis...

Prekyba
2022.05.26
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 4

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
2022.05.25
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“ Premium 9

Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl...

Pramonė
2022.05.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku