Tyrimas: Lietuva nesurenka beveik 1 mlrd. Eur potencialaus PVM

Kasmet atnaujinamas EK tyrimas atskleidė, kad 2016 m. 28-ios ES šalys prarado beveik 150 mlrd. Eur PVM pajamų.

PVM nepriemoka rodo PVM pajamų, kurių galima tikėtis pagal ekonomikos dydį, ir faktiškai surinktos sumos skirtumą.

Tyrimo duomenimis, PVM nepriemoka nominaliąja verte 2016 m. sumažėjo 10,5 mlrd. Eur, iki 147,1 mlrd. Eur sumos, t. y. iki 12,3% bendrų PVM pajamų, palyginti su 13,2% ankstesniais metais.

Didžiausia nepriemoka Rumunijoje

Atskirose valstybėse narėse PVM nepriemoka svyruoja nuo 0,85% Liuksemburge iki 35,% Rumunijoje. Lietuvoje 2016 m. PVM nepriemoka, palyginus su 2012 m., sumažėjo 3 proc. punktais, tačiau išlieka 25%, t.y. biudžetą tais metais pasiekė ketvirtadaliu mažiau PVM pajamų nei galėtų.

Tyrime skaičiuojama, kad PVM nepriemoka Lietuvoje 2016 m. siekė 983 mln. Eur, kai tais metais į biudžetą buvo surinkta 3,036 mlrd. Eur mokesčio, o potencialus PVM siekė 4,009 mlrd. Eur.

„Paskelbti duomenys rodo būtinybę reformuoti dabartinę ES PVM sistemą ir glaudžiau bendradarbiauti ES lygmeniu, kad valstybės narės galėtų kuo geriau panaudoti PVM pajamas savo biudžetuose“, — teigiama EK pranešime.

PVM nepriemoka sumažėjo 22 valstybėse narėse, o labiausiai Bulgarijoje, Latvijoje, Kipre ir Nyderlanduose: pajamos iš PVM kiekvienoje šių šalių sumažėjo daugiau kaip 5 proc. punktais. Tuo tarpu 6 valstybėse narėse (Rumunijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Estijoje ir Prancūzijoje) PVM nepriemoka padidėjo.

Pasiūlė PVM sistemos reformą

Europos Komisija pernai pasiūlė reformą, kuri padėtų ES sistemoje sumažinti sukčiavimo PVM mastą. Reforma padėtų pagerinti ir modernizuoti sistemą vyriausybių ir įmonių naudai – sistema taptų tvirtesnė, o įmonėms būtų paprasčiau ja naudotis.

EK dar 2017 m. spalį iškėlė tikslą valstybėms narėms susitarti dėl keturių pagrindinių PVM sistemos reformos principų, arba naujos galutinės bendros ES PVM erdvės kertinių akmenų. Jie yra:

• Kova su sukčiavimu. Dabar PVM bus taikomas įmonių tarpvalstybinei prekybai. Šiuo metu tokios rūšies prekybai PVM netaikomas ir taip atsiranda spraga, leidžianti nesąžiningoms įmonėms surinkti PVM ir dingti nepervedus šių pinigų valstybei;
• Vieno langelio principas. Įvedus vieno langelio principą, tarpvalstybiniu mastu prekiaujančioms įmonėms bus paprasčiau vykdyti savo PVM prievoles. Prekybininkai galės savo kalba pateikti deklaracijas ir atlikti mokėjimus naudodamiesi vienu interneto portalu ir pagal tas pačias taisykles bei administracinius šablonus kaip savo šalyje. Tada valstybės narės sumokės PVM tiesiogiai viena kitai, kaip jau yra dabar teikiant visas e. paslaugas;
• Daugiau nuoseklumo. Bus pereita prie paskirties vietos principo, pagal kurį galutinė PVM suma visada mokama galutinio vartotojo valstybei narei, taikant tos valstybės narės tarifą. Toks yra valstybių narių remiamas Europos Komisijos ilgalaikis įsipareigojimas. Jis jau dabar vykdomas teikiant e. paslaugas;
• Mažiau biurokratizmo. Bus supaprastintos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės ir pardavėjai galės, netgi vykdydami tarpvalstybinę prekybą, sąskaitas faktūras išrašyti pagal savo šalies taisykles. Įmonėms nebereikės rengti tarpvalstybinių sandorių sąrašo (vadinamosios susumuojamosios ataskaitos) savo mokesčių administratoriui.