Tyrimas: Lietuva nesurenka beveik 1 mlrd. Eur potencialaus PVM

Publikuota: 2018-09-25
Atnaujinta 2019-10-09 11:47
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nors pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoka Lietuvoje per metus sumažėjo 1 proc. punktu, iki 25% šalies biudžeto vis dar nepasiekia beveik 1 mlrd. Eur potencialių PVM pajamų, skelbiama Europos Komisijos (EK) tyrime.

Kasmet atnaujinamas EK tyrimas atskleidė, kad 2016 m. 28-ios ES šalys prarado beveik 150 mlrd. Eur PVM pajamų.

PVM nepriemoka rodo PVM pajamų, kurių galima tikėtis pagal ekonomikos dydį, ir faktiškai surinktos sumos skirtumą.

Tyrimo duomenimis, PVM nepriemoka nominaliąja verte 2016 m. sumažėjo 10,5 mlrd. Eur, iki 147,1 mlrd. Eur sumos, t. y. iki 12,3% bendrų PVM pajamų, palyginti su 13,2% ankstesniais metais.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausia nepriemoka Rumunijoje

Atskirose valstybėse narėse PVM nepriemoka svyruoja nuo 0,85% Liuksemburge iki 35,% Rumunijoje. Lietuvoje 2016 m. PVM nepriemoka, palyginus su 2012 m., sumažėjo 3 proc. punktais, tačiau išlieka 25%, t.y. biudžetą tais metais pasiekė ketvirtadaliu mažiau PVM pajamų nei galėtų.

Tyrime skaičiuojama, kad PVM nepriemoka Lietuvoje 2016 m. siekė 983 mln. Eur, kai tais metais į biudžetą buvo surinkta 3,036 mlrd. Eur mokesčio, o potencialus PVM siekė 4,009 mlrd. Eur.

„Paskelbti duomenys rodo būtinybę reformuoti dabartinę ES PVM sistemą ir glaudžiau bendradarbiauti ES lygmeniu, kad valstybės narės galėtų kuo geriau panaudoti PVM pajamas savo biudžetuose“, — teigiama EK pranešime.

PVM nepriemoka sumažėjo 22 valstybėse narėse, o labiausiai Bulgarijoje, Latvijoje, Kipre ir Nyderlanduose: pajamos iš PVM kiekvienoje šių šalių sumažėjo daugiau kaip 5 proc. punktais. Tuo tarpu 6 valstybėse narėse (Rumunijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Estijoje ir Prancūzijoje) PVM nepriemoka padidėjo.

Pasiūlė PVM sistemos reformą

Europos Komisija pernai pasiūlė reformą, kuri padėtų ES sistemoje sumažinti sukčiavimo PVM mastą. Reforma padėtų pagerinti ir modernizuoti sistemą vyriausybių ir įmonių naudai – sistema taptų tvirtesnė, o įmonėms būtų paprasčiau ja naudotis.

EK dar 2017 m. spalį iškėlė tikslą valstybėms narėms susitarti dėl keturių pagrindinių PVM sistemos reformos principų, arba naujos galutinės bendros ES PVM erdvės kertinių akmenų. Jie yra:

  • Kova su sukčiavimu. Dabar PVM bus taikomas įmonių tarpvalstybinei prekybai. Šiuo metu tokios rūšies prekybai PVM netaikomas ir taip atsiranda spraga, leidžianti nesąžiningoms įmonėms surinkti PVM ir dingti nepervedus šių pinigų valstybei;
  • Vieno langelio principas. Įvedus vieno langelio principą, tarpvalstybiniu mastu prekiaujančioms įmonėms bus paprasčiau vykdyti savo PVM prievoles. Prekybininkai galės savo kalba pateikti deklaracijas ir atlikti mokėjimus naudodamiesi vienu interneto portalu ir pagal tas pačias taisykles bei administracinius šablonus kaip savo šalyje. Tada valstybės narės sumokės PVM tiesiogiai viena kitai, kaip jau yra dabar teikiant visas e. paslaugas;
  • Daugiau nuoseklumo. Bus pereita prie paskirties vietos principo, pagal kurį galutinė PVM suma visada mokama galutinio vartotojo valstybei narei, taikant tos valstybės narės tarifą. Toks yra valstybių narių remiamas Europos Komisijos ilgalaikis įsipareigojimas. Jis jau dabar vykdomas teikiant e. paslaugas;
  • Mažiau biurokratizmo. Bus supaprastintos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės ir pardavėjai galės, netgi vykdydami tarpvalstybinę prekybą, sąskaitas faktūras išrašyti pagal savo šalies taisykles. Įmonėms nebereikės rengti tarpvalstybinių sandorių sąrašo (vadinamosios susumuojamosios ataskaitos) savo mokesčių administratoriui.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
JAV iždo sekretorė J. Yellen ragina didinti finansinę paramą Ukrainai 2

Janet Yellen, JAV iždo sekretorė, paragino Europos partneres skirti daugiau lėšų palaikyti Ukrainos ekonomiką...

Finansai
16:15
Infliaciją, kuri pasiekė piką, gali pakurstyti kainų-atlyginimų spiralė 1

Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB)...

Finansai
14:57
Pataisytas biudžetas: kyla NPD, didėja deficitas, keičiasi skolos rodiklis 8

Seimas pataisė 2022-ųjų biudžetą – dėl neapibrėžtų ekonominių perspektyvų teko didinti išlaidas, koreguoti...

Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 15

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
05:50
Didžiausi mokesčių mokėtojai pramonėje: ir staigus augimas, ir kiek netikėtos tendencijos Premium

Biotechnologijų verslas su naftos produktų gamintoju varžosi ne tik dėl pirmosios daugiausia mokesčių per...

Pramonė
05:45
GENERAL FINANCING BANKAS: keičiantis rinkai, dėmesys – į didesnes paskolas Verslo tribūna

Brandesnis kliento profilis, tvaresnis požiūris į asmeninius finansus ir visą finansų rinką, daugiau dėmesio...

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas Lietuvoje – kas keičiasi? Verslo tribūna

Tarptautinės bendruomenės įvestų sankcijų gausa privertė į sankcijų temą atkreipti dėmesį ne tik verslo...

Finansai
00:01
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Prasidėjo skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ 2

Renkantis produktą ar paslaugą, vis stipresnę įtaką daro dar vienas kriterijus – vertinama, ar įmonė dirba...

Gazelė
2022.05.16
Finansų ministrė neatmeta, kad rudenį vėl gali būti tikslinamas biudžetas

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies...

Verslo aplinka
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
EK naujausioje prognozėje karpo ES ir Lietuvos ekonomikos augimą

Europos Komisija (EK) savo pavasario ekonomikos augimo prognozėje sumažino ES, taip pat Lietuvos augimo...

Verslo aplinka
2022.05.16
Bankrotų skaičius Baltijos šalyse pernai augo tik Lietuvoje

Tarp Baltijos šalių tik Lietuvoje pernai kiek padaugėjo bankrotų, o Estijoje ir Latvijoje – mažėjo, rodo...

Finansai
2022.05.16
LB įkurtas Finansų rinkos plėtros centras 2

Lietuvos bankas (LB) įkūrė Finansų rinkos plėtros centrą. Naujas padalinys ieškos būdų, kaip stiprinti...

Inovacijos
2022.05.16
Darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, bet jį pajausti trukdo infliacija

Pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovo mėnesį vidutinis darbo pajamų...

Finansai
2022.05.16
VVĮ numatomi nauji pelningumo rodikliai

Daliai valstybės valdomų įmonių (VVĮ) per artimiausius trejus metus teks uždirbti didesnę grąžą bei...

Finansai
2022.05.16
„Fintech“ centrą vadina iliuzija: Lietuva – dar tik kelio pradžioje Premium

Ozanas Ozerkas, Lietuvoje veikiančio specializuoto banko „European Merchant Bank“ („EMBank“) savininkas,...

Inovacijos
2022.05.16
Ko galima pasimokyti iš „Vinted“ duomenų apsaugos istorijos Premium

Lietuviško kapitalo naudotų drabužių mainų ir prekybos platformai „Vinted“ Lenkijos konkurencijos ir...

Prekyba
2022.05.16
Sėkmingai metus užbaigusi Valstybinių miškų urėdija toliau investuoja į tvarų ūkininkavimą Verslo tribūna

Valstybinių miškų urėdija (VMU), praėjusiais metais fiksavusi rekordiškai gerus finansinius rezultatus,...

Pramonė
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku