Tyrimas: Lietuva nesurenka beveik 1 mlrd. Eur potencialaus PVM

Publikuota: 2018-09-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nors pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoka Lietuvoje per metus sumažėjo 1 proc. punktu, iki 25% šalies biudžeto vis dar nepasiekia beveik 1 mlrd. Eur potencialių PVM pajamų, skelbiama Europos Komisijos (EK) tyrime.

Kasmet atnaujinamas EK tyrimas atskleidė, kad 2016 m. 28-ios ES šalys prarado beveik 150 mlrd. Eur PVM pajamų.

PVM nepriemoka rodo PVM pajamų, kurių galima tikėtis pagal ekonomikos dydį, ir faktiškai surinktos sumos skirtumą.

Tyrimo duomenimis, PVM nepriemoka nominaliąja verte 2016 m. sumažėjo 10,5 mlrd. Eur, iki 147,1 mlrd. Eur sumos, t. y. iki 12,3% bendrų PVM pajamų, palyginti su 13,2% ankstesniais metais.

Didžiausia nepriemoka Rumunijoje

Atskirose valstybėse narėse PVM nepriemoka svyruoja nuo 0,85% Liuksemburge iki 35,% Rumunijoje. Lietuvoje 2016 m. PVM nepriemoka, palyginus su 2012 m., sumažėjo 3 proc. punktais, tačiau išlieka 25%, t.y. biudžetą tais metais pasiekė ketvirtadaliu mažiau PVM pajamų nei galėtų.

Tyrime skaičiuojama, kad PVM nepriemoka Lietuvoje 2016 m. siekė 983 mln. Eur, kai tais metais į biudžetą buvo surinkta 3,036 mlrd. Eur mokesčio, o potencialus PVM siekė 4,009 mlrd. Eur.

„Paskelbti duomenys rodo būtinybę reformuoti dabartinę ES PVM sistemą ir glaudžiau bendradarbiauti ES lygmeniu, kad valstybės narės galėtų kuo geriau panaudoti PVM pajamas savo biudžetuose“, - teigiama EK pranešime.

PVM nepriemoka sumažėjo 22 valstybėse narėse, o labiausiai Bulgarijoje, Latvijoje, Kipre ir Nyderlanduose: pajamos iš PVM kiekvienoje šių šalių sumažėjo daugiau kaip 5 proc. punktais. Tuo tarpu 6 valstybėse narėse (Rumunijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Estijoje ir Prancūzijoje) PVM nepriemoka padidėjo.

Pasiūlė PVM sistemos reformą

Europos Komisija pernai pasiūlė reformą, kuri padėtų ES sistemoje sumažinti sukčiavimo PVM mastą. Reforma padėtų pagerinti ir modernizuoti sistemą vyriausybių ir įmonių naudai – sistema taptų tvirtesnė, o įmonėms būtų paprasčiau ja naudotis.

EK dar 2017 m. spalį iškėlė tikslą valstybėms narėms susitarti dėl keturių pagrindinių PVM sistemos reformos principų, arba naujos galutinės bendros ES PVM erdvės kertinių akmenų. Jie yra:

  • Kova su sukčiavimu. Dabar PVM bus taikomas įmonių tarpvalstybinei prekybai. Šiuo metu tokios rūšies prekybai PVM netaikomas ir taip atsiranda spraga, leidžianti nesąžiningoms įmonėms surinkti PVM ir dingti nepervedus šių pinigų valstybei;
  • Vieno langelio principas. Įvedus vieno langelio principą, tarpvalstybiniu mastu prekiaujančioms įmonėms bus paprasčiau vykdyti savo PVM prievoles. Prekybininkai galės savo kalba pateikti deklaracijas ir atlikti mokėjimus naudodamiesi vienu interneto portalu ir pagal tas pačias taisykles bei administracinius šablonus kaip savo šalyje. Tada valstybės narės sumokės PVM tiesiogiai viena kitai, kaip jau yra dabar teikiant visas e. paslaugas;
  • Daugiau nuoseklumo. Bus pereita prie paskirties vietos principo, pagal kurį galutinė PVM suma visada mokama galutinio vartotojo valstybei narei, taikant tos valstybės narės tarifą. Toks yra valstybių narių remiamas Europos Komisijos ilgalaikis įsipareigojimas. Jis jau dabar vykdomas teikiant e. paslaugas;
  • Mažiau biurokratizmo. Bus supaprastintos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės ir pardavėjai galės, netgi vykdami tarpvalstybinę prekybą, sąskaitas faktūras išrašyti pagal savo šalies taisykles. Įmonėms nebereikės rengti tarpvalstybinių sandorių sąrašo (vadinamosios susumuojamosios ataskaitos) savo mokesčių administratoriui.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 7

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 9

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 5

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 10

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau