Seimas nesutinka naikinti vidaus sandorius

Publikuota: 2017-03-23
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimas nėra linkęs iš naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo išbraukti dalies su korupcija kovojančių institucijų kritikuojamų vidaus sandorių.

Dauguma buvo už vidaus sandorius

Ketvirtadienį Seimo posėdyje ilgai ir gana audringai svarstytas dar pernai Vyriausybės parengtas bei parlamentarams pateiktas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektas.

Po savaitės, kitą ketvirtadienį Seimo posėdyje laukia galutinis balsavimas dėl naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo projekto. Priėmimo metu gali būti atnaujintos parlamentarų diskusijos labiausiai ginčytinais klausimais.

Šį ketvirtadienį bene daugiausiai diskusijų sukėlė Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos bei kitų institucijų, kovojančių su korupcija ir šešėline ekonomika, pasiūlymas visiškai atsisakyti Lietuvoje vidaus sandorių, t.y. tokių viešųjų pirkimų sandorių, kuriuos valstybės ir savivaldybės įmonės tiesiogiai, be konkurso sudaro su antrinėmis ar kitaip susijusiomis įmonėmis.

Šį pasiūlymą parėmė Seimo Ekonomikos ir Audito komitetai. Tačiau parlamento plenariniame posėdyje kilo nemenki ginčai, ar tikrai verta atsisakyti vidaus sandorių, kurių vertė kasmet siekia po kelis šimtus milijonų eurų.

Galų gale 69 balsais už, 21 prieš ir 17 susilaikius pritarta Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pateiktam pasiūlymui numatyti vidaus sandorių galimybę, tik pasiūlyta jiems pritaikyti apribojimus. Pvz., numatyta, kad vidaus sandorius galėtų sudaryti ne valstybės, bet tik savivaldybių įmonės. Priimant įstatymą gali būti vėl diskutuojama dėl vidaus sandorių uždraudimo.

Opozicija nevieninga

Vienas iš įtakingiausių valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovų Povilas Urbšys sakė abejojąs, ar galima vidaus sandorius „iškelti kaip blogį, nes iš tikrųjų, naikindami juos, naikiname ir vieną iš savarankiškų savivaldos funkcijų“. Anot jo, „Europa savo direktyvomis nereikalauja naikinti vidaus sandorių, nes reikalaujama tik griežčiau juo reglamentuoti ir kontroliuoti“.

„Jeigu norime tarnauti monopolijoms, tada taip – naikinkime vidaus sandorius savivaldybėse“, – teigė p. Urbšys.

Bet dalis Seimo narių, ypač iš opozicijos gretų, atkreipė dėmesį, kad vidaus sandoriai pastaruoju metu sulaukė tiek teisėsaugos, tiek kitų institucijų kritikos dėl neskaidrumo ir nenaudingumo vartotojams.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė, Seimo Audito komiteto pirmininkė, tikino, kad „ydingai susiklosčiusi vidaus sandorių taikymo praktika riboja konkurenciją ir skatina korupciją“. „Akivaizdu, kad nors vidaus sandoriai teoriškai gali leisti sutaupyti dėl sandorių kaštų nebuvimo, taikymo Lietuvoje realybė liudija, jog ne tik kad nesutaupoma, bet vartotojai verčiami mokėti daugiau nei mokama esant konkurencingam pasirinkimui. Savivaldybių politikams patogu turėti įrankį, kurio finansavimą, personalą ir investicijas gali reguliuoti, tačiau tai niekaip neskatina įmonių siekti efektyvios veiklos – pasitempti priverčia tik konkurencija“, – teigė konservatorė.

Tiesa, toli gražu ne visi opozicijos atstovai parėmė savo kolegas šiuo klausimu. Kitas konservatorius Edmundas Pupinis abejojo, „ar nebus pažeistos savivaldybių teisės, jeigu iš jų būtų atimtas toks instrumentas kaip vidaus sandoriai, kuriems negalioja labai brangiai kainuojančios ir sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros, ilgi konkursai“.

Skiriama dešimtys milijonų

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2014 m. sudaryta 211 vidaus sandorių už 127,6 mln. Eur, 2015 m. – 271 vidaus sandoris už 301,1 mln. Eur.

Didesnę dalį vidaus sandorių sudaro būtent savivaldybių įmonės: 2015 m. 18 savivaldybių sudarė 72 vidinius sandorius už 205,4 mln. Eur, kas sudarė 68% visų tais metais sudarytų vidaus sandorių, o 2016 m. 15 savivaldybių sudarė 83 vidinius sandorius už 68,8 mln. Eur, tai yra 49,79% visų pernai sudarytų vidinių sandorių.

Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja, yra sakiusi, kad „vidaus sandoris yra labiau išimtis, o ne taisyklė, tačiau praktikoje vidaus sandoriai sudaromi dėl bet kokių prekių ar paslaugų teikimo, kurias pasiryžusios teikti valdžios institucijų įsteigtos įmonės. Pvz., pasak jos, turimais duomenimis, „vidaus sandoriai yra sudaromi dėl komunalinių atliekų surinkimo iš gyventojų, kapinių priežiūros, šilumos gamybos, viešojo transporto, vejų šienavimo, gatvių apšvietimo, automobilių stovėjimo aikštelių valymo“.

„Netgi baldų pirkimas, beglobių kačių ir šunų gaudymas, gyvatvorių karpymas, medžių genėjimas, automobilių remontas yra vidaus sandorių objektai. O juk tokius darbus galėtų atlikti konkurencingu būdu parinktas mažas bei vidutinis verslas – valstybė sutaupytų ar išleistų kitoms reikmėms verslumo skatinimui regionuose skiriamas milžiniškas lėšas“, – teigė p. Šovienė.

Vidaus sandoriai neigiamą atspalvį įgavo paaiškėjus, kad valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ tokia galimybe naudodavosi itin dažnai. Užsakymai buvo pateikiami antrinėms įmonėms, tačiau šios nebūtinai paslaugas ar prekes teikdavo pačios – pasitelkdavo subrangovus.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::vidaus_sandoriai_baltijos_salyse_2015_m_mln_eur

Naujo įstatymo reikalauja ES

Beveik prieš metus Europos Komisija (EK) įspėjo Lietuvą bei dar 20 Europos Sąjungos šalių, kad būtina iki galo perkelti pernai pavasarį įsigaliojusias direktyvas dėl naujų viešųjų pirkimų ir koncesijų taisyklių įdiegimo. Priešingu atveju EK pagrasė galimomis teisinėmis sankcijomis.

Todėl buvusi Vyriausybė paskubėjo parengti naują Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, kuris ir buvo perduotas Seimui svarstyti ir priimti. Pirminiame projekte buvo numatyta galimybė tik savivaldybėms palikti vidaus sandorius, tačiau svarstymų Seime metu atsirado pasiūlymų juos išvis uždrausti. Tiesa, valdančiosios daugumos ir dalies opozicijos balsais sugrįžta prie to, kad liktų ribota vidaus sandorių galimybė.

Kartu parengtas ir Seime svarstomas atskiras įstatymas, reglamentuojantis viešuosius pirkimus komunaliniame sektoriuje – vandens ir šilumos, elektros energijos tiekimo ir pan. Dėl jo priėmimo irgi numatyta balsuoti po savaitės Seime.

infogr.am::5db765b2-9e3c-4bd6-8b57-30de90db9def

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuvoje – užsienio investicinių projektų rekordas

Kol kitų didesnių Europos valstybių investicinis patrauklumas menksta, Lietuva savo pozicijas stiprina. Pagal...

Finansai
15:47
VMI skelbia turtingiausių politikų ir tarnautojų sąrašą 9

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog interneto svetainėje www.vmi.lt atnaujinti ir paskelbti...

Finansai
12:36
VMI akiratyje – trečdalis viešojo maitinimo įstaigų 2

Į VMI akiratį po išsamios visų viešojo maitinimo įmonių veiklos analizės dėl įvairių neatitikimų yra...

Gazelė
12:01
„Swedbank“ stabdo Estijos padalinio vadovų įgaliojimus

Į galimo pinigų plovimo skandalą įsipainiojęs Švedijos bankas „Swedbank“ pirmadienio vakarą sustabdė Estijos...

Rinkos
09:59
Viešasis sektorius pradėjo atsiskaityti perpus greičiau Premium 1

Per pastaruosius dvylika mėnesių atsiskaitymo terminai sutrumpėjo, ypač tiekiant prekes ir teikiant paslaugas...

Finansai
09:29
LAT paneigė baudinės civilinės atsakomybės funkcijos galimumą sutartiniuose santykiuose Verslo tribūna

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas birželio 13 dieną priėmė svarbią nutartį ir užbaigė ilgus metus trukusią...

Finansai
2019.06.17
Miško savininkams nori įsūdyti visuotinį 5% mokestį nuo valdomo miško  32

Ilgą laiką siekę, kad būtų panaikintas 5% mokestis nuo parduotos medienos, miško savininkai, regis, gavo...

Finansai
2019.06.17
Auditoriai „dėl nekompetencijos“ britams moka solidžias baudas  1

Konsultacijų ir audito bendrovė „PwC“ už debesų kompiuterijos įmonės „Redcentric“ auditą Jungtinėje...

Finansai
2019.06.17
Prieblandos zona: lygesni už lygius klesti toliau 19

Suėjus įstatymu numatytam terminui, VĮ Registrų centras (RC) ir vėl sulaukė tik menkos dalies įmonių...

Verslo aplinka
2019.06.17
Iš pelnų pinigai teka į darbuotojų sąskaitas, o iš ten – vartojimui Premium 5

Šių metų pirmąjį ketvirtį labiausiai pridėtinė vertė augo statybos sektoriuje – ypač aktyvi buvo sandėlių ir...

Finansai
2019.06.17
Lietuvos bankai – veiklos efektyvinimo pirmūnai Europoje 14

Bankų savininkai Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos senbuvėse galėtų...

Rinkos
2019.06.15
Prokuroras keičia kaltinimus R. Paksui ir G. Vainauskui

Prokurorui Gedgaudui Norkūnui pavyko pasiekti, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų jo prašymą pakeisti...

Finansai
2019.06.15
Pavėžėjus nori palikti be grynųjų 16

Už suteiktas pavėžėjų paslaugas ateityje siūloma neleisti klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip...

Finansai
2019.06.15
Europolas: Baltijos šalims – Rusijos pinigų plovimo rizika

Keliems Baltijos šalių bankams patekus į skandalus, susijusius su nelegaliomis piniginėmis operacijomis,...

Finansai
2019.06.14
Lietuvos bankų pelnas augo 8,5% iki 91 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų I ketv. uždirbo 90,9 mln. Eur pelno – 8,5%...

Finansai
2019.06.14
Kam ir kiek padidės alga nuo 2020 m. Premium 4

Nuo 2020 m. dėl sumažintų mokesčių atlyginimai didės iki 4%, tačiau ne visiems, o gaunantiems iki 1.562 Eur į...

Finansai
2019.06.14
Pasaulis pamažu ruošiasi LIBOR pakasynoms 5

Artėjant dienai, kai nebeliks tarpbankinio rodiklio LIBOR, pasaulio centriniai bankai siūlo savo pakaitalus,...

Rinkos
2019.06.14
Į Lietuvos banko duris beldžiasi dar 5 potencialūs bankai 6

Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos centriniu banku (ECB) nagrinėja dar penkias paraiškas dėl banko...

Rinkos
2019.06.14
Finansinių rezultatų analizė: didžiosioms statybų įmonėms uždirbti daugiau nepavyko Premium 2

Pernai ketvirtadalis iš 45 didžiausias apyvartas generuojančių statybos įmonių dirbo nuostolingai, o...

Statyba ir NT
2019.06.14
Bankai ir jų prievaizdas susikirto: kodėl paskolų verslui mažiau ir jos brangsta 13

Lietuvos bankas (LB) naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje pastebi, kad skolinimas įmonėms sumažėjo...

Finansai
2019.06.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau