Seimas nesutinka naikinti vidaus sandorius

Dauguma buvo už vidaus sandorius

Ketvirtadienį Seimo posėdyje ilgai ir gana audringai svarstytas dar pernai Vyriausybės parengtas bei parlamentarams pateiktas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektas.

Po savaitės, kitą ketvirtadienį Seimo posėdyje laukia galutinis balsavimas dėl naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo projekto. Priėmimo metu gali būti atnaujintos parlamentarų diskusijos labiausiai ginčytinais klausimais.

Šį ketvirtadienį bene daugiausiai diskusijų sukėlė Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos bei kitų institucijų, kovojančių su korupcija ir šešėline ekonomika, pasiūlymas visiškai atsisakyti Lietuvoje vidaus sandorių, t.y. tokių viešųjų pirkimų sandorių, kuriuos valstybės ir savivaldybės įmonės tiesiogiai, be konkurso sudaro su antrinėmis ar kitaip susijusiomis įmonėmis.

Šį pasiūlymą parėmė Seimo Ekonomikos ir Audito komitetai. Tačiau parlamento plenariniame posėdyje kilo nemenki ginčai, ar tikrai verta atsisakyti vidaus sandorių, kurių vertė kasmet siekia po kelis šimtus milijonų eurų.

Galų gale 69 balsais už, 21 prieš ir 17 susilaikius pritarta Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pateiktam pasiūlymui numatyti vidaus sandorių galimybę, tik pasiūlyta jiems pritaikyti apribojimus. Pvz., numatyta, kad vidaus sandorius galėtų sudaryti ne valstybės, bet tik savivaldybių įmonės. Priimant įstatymą gali būti vėl diskutuojama dėl vidaus sandorių uždraudimo.

Opozicija nevieninga

Vienas iš įtakingiausių valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovų Povilas Urbšys sakė abejojąs, ar galima vidaus sandorius „iškelti kaip blogį, nes iš tikrųjų, naikindami juos, naikiname ir vieną iš savarankiškų savivaldos funkcijų“. Anot jo, „Europa savo direktyvomis nereikalauja naikinti vidaus sandorių, nes reikalaujama tik griežčiau juo reglamentuoti ir kontroliuoti“.

„Jeigu norime tarnauti monopolijoms, tada taip – naikinkime vidaus sandorius savivaldybėse“, – teigė p. Urbšys.

Bet dalis Seimo narių, ypač iš opozicijos gretų, atkreipė dėmesį, kad vidaus sandoriai pastaruoju metu sulaukė tiek teisėsaugos, tiek kitų institucijų kritikos dėl neskaidrumo ir nenaudingumo vartotojams.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė, Seimo Audito komiteto pirmininkė, tikino, kad „ydingai susiklosčiusi vidaus sandorių taikymo praktika riboja konkurenciją ir skatina korupciją“. „Akivaizdu, kad nors vidaus sandoriai teoriškai gali leisti sutaupyti dėl sandorių kaštų nebuvimo, taikymo Lietuvoje realybė liudija, jog ne tik kad nesutaupoma, bet vartotojai verčiami mokėti daugiau nei mokama esant konkurencingam pasirinkimui. Savivaldybių politikams patogu turėti įrankį, kurio finansavimą, personalą ir investicijas gali reguliuoti, tačiau tai niekaip neskatina įmonių siekti efektyvios veiklos – pasitempti priverčia tik konkurencija“, – teigė konservatorė.

Tiesa, toli gražu ne visi opozicijos atstovai parėmė savo kolegas šiuo klausimu. Kitas konservatorius Edmundas Pupinis abejojo, „ar nebus pažeistos savivaldybių teisės, jeigu iš jų būtų atimtas toks instrumentas kaip vidaus sandoriai, kuriems negalioja labai brangiai kainuojančios ir sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros, ilgi konkursai“.

Skiriama dešimtys milijonų

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2014 m. sudaryta 211 vidaus sandorių už 127,6 mln. Eur, 2015 m. – 271 vidaus sandoris už 301,1 mln. Eur.

Didesnę dalį vidaus sandorių sudaro būtent savivaldybių įmonės: 2015 m. 18 savivaldybių sudarė 72 vidinius sandorius už 205,4 mln. Eur, kas sudarė 68% visų tais metais sudarytų vidaus sandorių, o 2016 m. 15 savivaldybių sudarė 83 vidinius sandorius už 68,8 mln. Eur, tai yra 49,79% visų pernai sudarytų vidinių sandorių.

Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja, yra sakiusi, kad „vidaus sandoris yra labiau išimtis, o ne taisyklė, tačiau praktikoje vidaus sandoriai sudaromi dėl bet kokių prekių ar paslaugų teikimo, kurias pasiryžusios teikti valdžios institucijų įsteigtos įmonės. Pvz., pasak jos, turimais duomenimis, „vidaus sandoriai yra sudaromi dėl komunalinių atliekų surinkimo iš gyventojų, kapinių priežiūros, šilumos gamybos, viešojo transporto, vejų šienavimo, gatvių apšvietimo, automobilių stovėjimo aikštelių valymo“.

„Netgi baldų pirkimas, beglobių kačių ir šunų gaudymas, gyvatvorių karpymas, medžių genėjimas, automobilių remontas yra vidaus sandorių objektai. O juk tokius darbus galėtų atlikti konkurencingu būdu parinktas mažas bei vidutinis verslas – valstybė sutaupytų ar išleistų kitoms reikmėms verslumo skatinimui regionuose skiriamas milžiniškas lėšas“, – teigė p. Šovienė.

Vidaus sandoriai neigiamą atspalvį įgavo paaiškėjus, kad valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ tokia galimybe naudodavosi itin dažnai. Užsakymai buvo pateikiami antrinėms įmonėms, tačiau šios nebūtinai paslaugas ar prekes teikdavo pačios – pasitelkdavo subrangovus.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::vidaus_sandoriai_baltijos_salyse_2015_m_mln_eur

Naujo įstatymo reikalauja ES

Beveik prieš metus Europos Komisija (EK) įspėjo Lietuvą bei dar 20 Europos Sąjungos šalių, kad būtina iki galo perkelti pernai pavasarį įsigaliojusias direktyvas dėl naujų viešųjų pirkimų ir koncesijų taisyklių įdiegimo. Priešingu atveju EK pagrasė galimomis teisinėmis sankcijomis.

Todėl buvusi Vyriausybė paskubėjo parengti naują Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, kuris ir buvo perduotas Seimui svarstyti ir priimti. Pirminiame projekte buvo numatyta galimybė tik savivaldybėms palikti vidaus sandorius, tačiau svarstymų Seime metu atsirado pasiūlymų juos išvis uždrausti. Tiesa, valdančiosios daugumos ir dalies opozicijos balsais sugrįžta prie to, kad liktų ribota vidaus sandorių galimybė.

Kartu parengtas ir Seime svarstomas atskiras įstatymas, reglamentuojantis viešuosius pirkimus komunaliniame sektoriuje – vandens ir šilumos, elektros energijos tiekimo ir pan. Dėl jo priėmimo irgi numatyta balsuoti po savaitės Seime.

infogr.am::5db765b2-9e3c-4bd6-8b57-30de90db9def