E. Balta: įkrovimo infrastruktūra bus išvystyta tuomet, kai dėl jos nereikės išsukti iš įprasto maršruto

„Įkrovimo sprendimų infrastruktūra Lietuvoje dar tik vystoma – šiuo metu šalyje yra apie 600 viešojo įkrovimo stotelių. Didžiojoje dalyje jų maksimali įkrovimo galia nėra tokia didelė, kad pavyktų automobilį įsikrauti itin operatyviai. Tačiau situacija labai sparčiai keičiasi: Susisiekimo ministerija yra suformavusi tikslą iki 2030 m. viešai prieinamų įkrovimo stotelių skaičių padidinti 10 kartų. Planuojama, kad šalyje veiks apie 6 tūkst. stotelių, tarpmiestiniuose keliuose jos viena nuo kitos turėtų būti nutolusios ne didesniu nei 40–60 km atstumu. Tad per artimiausius metus galime tikėtis ryškaus įkrovimo stotelių tinklo augimo, o kartu – ir ženklaus elektromobilių vairuotojų patirties gerinimo“, – situaciją apžvelgia E. Balta.

Anot pašnekovo, nors šiuo metu elektromobilių įkrovimo tinklas „Ignitis ON“, valdantis daugiau nei 250 įkrovimo taškų, pirmauja pagal greito įkrovimo stotelių kiekį šalyje, esamos infrastruktūros nepakanka užtikrinti patogią įsikrovimo paslaugą elektromobilių vairuotojams. Todėl šiuo metu vyksta itin intensyvūs greito ir labai greito įkrovimo stotelių tinklo plėtros darbai.

„Elektrinis mobilumas, viešojo įkrovimo tinklo plėtra ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse šiuo metu yra vienas iš „Ignitis grupės“ prioritetų. Siekiame, kad jau 2026 m. mūsų tinklą sudarytų daugiau nei 3 tūkst. įkrovimo taškų trijose Baltijos šalyse“, – pažymi E. Balta.

Elektrifikacijos proveržis jau vyksta

Paklaustas, kaip kinta visuomenės požiūris į elektromobilius, E. Balta tikina, kad pastaraisiais metais į juos Lietuvoje žvelgiama vis drąsiau, nors dar gajus įsitikinimas, kad elektromobilis yra tik miesto arba antrasis šeimos automobilis.

„Miesto gyventojai savo elektromobilius paprastai įsikrauna asmeninėje stotelėje namuose ir įsikrovimo galimybių stygiaus nejaučia. Bet prireikus išvykti į tarpmiestinę kelionę, dažnai nerimaujama, kad įsikrauti automobilį bus sudėtinga. Iš tiesų toks nerimas tampa nepagrįstas – šiuo metu įkrovimo stotelių tinklas plečiamas labai intensyviai, o pirmieji rezultatai matysis jau šių metų pabaigoje: stotelių daugės įvairiose šalies vietose, ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir magistraliniuose bei kitos svarbos keliuose. Siekiame sujungti ne tik gyvenančius mieste, bet ir keliaujančius tarp miestų. Tokiu būdu visuomenės požiūris kis dar sparčiau ir gyventojai vis drąsiau keliaus elektromobiliais“, – teigia pašnekovas.

E. Balta pažymi, kad elektrifikacijos proveržis šalyje – jau akivaizdus. Pastarąjį mėnesį Lietuvoje registruoti 474 elektromobiliai, iš viso šiuo metu šalyje registruota daugiau nei 9200 tokių automobilių. Elektromobilių skaičiumi kitas Baltijos valstybes mūsų šalis lenkia maždaug dvigubai – tiek Latvijoje, tiek Estijoje jų yra po kiek daugiau nei 5 tūkst.

„Tokį augimą lemia kelios priežastys. Pirma, visuomenės požiūrį keičia viešojoje erdvėje dažnai matomos diskusijos ekologijos temomis. Be abejo, motyvuoja ir subsidijos, skiriamos perkant naudotą ar naują elektromobilį, taip pat PVM lengvatos, taikomos juridiniams asmenims, įsigyjantiems elektromobilius. O dar labiau šį proveržį paskatintų griežtesnis reguliavimo mechanizmas, ribojantis vidaus degimo varikliais varomų automobilių eismą senamiesčiuose, kur intensyviai vaikšto pėstieji. Tokie reguliavimai, kuriais siekiama mažinti oro taršą, puikiai veikia Vakarų ir Skandinavijos šalyse“, – teigia elektrinio mobilumo departamento vadovas.

Gretima infrastruktūra – vienas iš plėtros prioritetų

Anot vadovo, planuodami įkrovimo stotelių tinklo plėtrą, specialistai pirmiausia ieško vartotojams patogių ir patrauklių lokacijų. Dairomasi jau esamos infrastruktūros, kad vairuotojas galėtų naudingai ar maloniai praleisti laiką, kol jo automobilio baterija įsikraus.

„Šiuo metu įrenginėjame greitojo įkrovimo stoteles, kur automobilio baterija iki 80 proc. įkraunama per 15–20 minučių. Tad tas 15 minučių „langas“ gali būti puikiai išnaudotas trumpai užkąsti, išgerti kavos ar pasinaudoti kitomis šalia esančiomis paslaugomis. Tokie sprendimai naudingi tiek pačiam vairuotojui, tiek greta esančiam verslui“, –  įsitikinęs E. Balta.

Jam antrina ir Ieva Salmela, greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ plėtros ir rinkodaros vadovė Baltijos šalims. Šiuo metu šalia aštuonių minėto tinklo restoranų veikia „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo stotelės, turinčios 31 įkrovimo tašką.

„Nuolat stebime savo klientų įpročius bei lūkesčius, tad pamatę, kaip sparčiai auga elektromobilių skaičius Lietuvoje, nusprendėme šalia savo greitojo maisto restoranų įkurti elektromobilių įkrovimo stoteles. Taip suteikiame galimybę savo klientams vienoje vietoje patogiai papildyti tiek savo, tiek automobilio energijos atsargas“, – sako I. Salmela ir priduria, kad įkrovimo stotelės diegiamos ir prie jau veikiančių, ir prie naujai statomų „Hesburger“ restoranų.

Įkrauti bateriją truks tiek pat, kiek įsipilti degalų

Kalbėdamas apie artimiausias elektromobilių įkrovimo sprendimų tendencijas, E. Balta pirmiausia mini įkrovimo greitį. Jo teigimu, šiuolaikiniai vartotojai įpratę paslaugas gauti „čia ir dabar“, tokie pat lūkesčiai keliami ir elektromobilių įkrovimui.

„Kai žvelgiame į įvairių apklausų rezultatus norėdami suprasti, kas yra svarbiausia elektromobilių vairuotojams, vienas dažniausiai pasikartojančių atsakymų yra įkrovimo greitis. Gyvename itin dinamišku ritmu, tad ir įsikrauti automobilį norisi ne per porą valandų, o  per keliolika minučių. Įkrovimo trukmė vienareikšmiškai trumpės ir galiausiai susilygins laiku, praleidžiamu standartinėje degalinėje, kol įsipilama degalų, nusiperkama kavos, palaukiama eilėje ir atsiskaitoma“, – svarsto elektrinio mobilumo departamento vadovas.

E. Balta pažymi, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūra bus išvystyta ir maksimaliai patogi vairuotojams tuomet, kai jiems nebereikės specialiai ieškoti įkrovimo stotelių programėlėse ar dėl jų išsukti iš savo maršruto.

„Siekiame, kad kasdien keliaudamas iš namų į darbą ar iš darbo į mokyklą pasiimti šeimos narių, užsukdamas į kino teatrą, kavinę ar apsipirkimo vietą, bet kurioje iš šių vietų vartotojas rastų patogią infrastruktūrą, leidžiančią kad ir trumpam sustojus įsikrauti elektromobilį. Kitaip tariant – kad įsikrovimo galimybės atsirastų kasdieniame elektromobilio vairuotojo maršrute ir dėl jų nebereikėtų sukti iš kelio“, – teigia elektrinio mobilumo departamento vadovas.