BBC: Baltijos šalys pasirengę netikėtumams per elektros tinklų sinchronizaciją su Europa
Kaip pažymi britų transliuotojas, kaimyninių Baltijos šalių gyventojams liepta įkrauti prietaisus, apsirūpinti maisto ir vandens atsargomis ir pasiruošti taip, tarsi būtų prognozuojamos nepalankios oro sąlygos.
Daugeliui liepta taip pat nesinaudoti liftais, o kai kuriose vietovėse bus išjungti šviesoforai.
Tačiau sekmadienį Lietuvos sostinėje vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje, kurioje dalyvaus Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, milžiniškas specialiai pagamintas laikrodis skaičiuos jau paskutines sekundes iki persijungimo prie Europos elektros tinklų sistemos.
„Dabar panaikiname Rusijos galimybę naudoti elektros sistemą kaip geopolitinio šantažo įrankį“, – AFP naujienų agentūrai sakė Žygimantas Vaičiūnas, Lietuvos energetikos ministras.
„Tai daugiau nei 10 ar 20 metų trukusių pastangų sumažinti energetinę priklausomybę kulminacija“, – BBC sakė Davidas Smithas, Glazgo universiteto Baltijos tyrimų skyriaus profesorius.
„Kai Baltijos šalys įstojo į ES ir NATO, visi kalbėjo, kad jos yra energetinė sala, vis dar priklausoma nuo bendro elektros tinklo su Baltarusija ir Rusija. Dabar tai visiškai sugriauta“, – pridūrė D. Smithas.
Akylai stebi padėtį jūroje ir ne tik
Įtampa tarp Baltijos valstybių ir Rusijos, turinčių bendrą 543 mylių (874 km) ilgio sieną, išaugo po to, kai 2022 m. vasarį Rusija įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.
Nuo to laiko virtinė įtariamų sabotažo incidentų, susijusių su elektros kabeliais ir vamzdynais Baltijos jūroje, sukėlė nuogąstavimų, kad Maskva gali imtis atsakomųjų veiksmų dėl perėjimo prie ES energetikos sistemos.
BBC primena, kad per pastaruosius 18 mėnesių buvo sugadinta mažiausiai 11 kabelių, einančių Baltijos jūros dugnu. Neseniai Rusijos naftos tanklaivių „šešėlinio laivyno“ laivas buvo apkaltintas sugadinęs pagrindinę Estijos elektros jungtį Suomijos įlankoje. Kremlius atsisakė pateikti komentarus.
NATO neapkaltino Rusijos, tačiau reagavo pradėdama naują patruliavimo misiją regione, pavadintą „Baltic Sentry“.
„Negalime atmesti kokios nors provokacijos. Todėl Latvijos ir užsienio saugumo institucijos yra padidintoje parengtyje“, – šią savaitę sakė Edgaras Rinkevičius, Latvijos prezidentas.
„Kibernetinės atakos“
NATO energetinio saugumo kompetencijos centro atstovas BBC sakė, kad pastaraisiais mėnesiais dažnai buvo atliekami avarinio veikimo bandymai, padedantys pasirengti galimoms tikslinėms atakoms prieš energetikos sistemą.
Gertas Auvaartas, Estijos kibernetinio saugumo centro vadovas, BBC teigė, kad Rusija gali bandyti pasinaudoti šiuo laikotarpiu, kad „sukeltų netikrumą“, tačiau teigė, kad dėl tarptautinio bendradarbiavimo Estija yra „gerai pasirengusi net ir blogiausiems scenarijams“.
Jis pridūrė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą padaugėjo kibernetinių atakų prieš šalį – nuo „inicijuotų DDoS atakų (angl. Distributed Denial-Of-Service) iki sudėtingesnių ir tikslingesnių operacijų prieš valstybines įstaigas ir įmones“.
Baltijos šalyse taip pat stebimos su pereinamuoju laikotarpiu susijusios dezinformacijos kampanijos.
Netrukus po to, kai jos pranešė Rusijai apie savo sprendimą 2024 m. rugpjūtį pasitraukti iš BRELL, socialinėje žiniasklaidoje pasirodė kampanijos, kuriose buvo melagingai perspėjama apie tiekimo sutrikimus ir sparčiai kylančias kainas, jei šalys pasitrauks iš bendro elektros energijos tinklo.
Lietuvos Valstybės saugumo departamentas šią savaitę taip pat perspėjo, kad artimiausiu laikotarpiu tikėtinos prieš energetikos sektoriaus įmones nukreiptos kibernetinės atakos, neatmetama kinetinių veiksmų prieš kritinę infrastruktūrą galimybė. Dėl pasikeitusios situacijos Baltijos jūroje yra išaugusi netyčinių incidentų, kurių metu gali būti pažeista povandeninė infrastruktūra, rizika.
