EKSPERTO ĮŽVALGOS (963)

Advokatų kontoros „Glimstedt“ advokato padėjėjas Kasparas Biliūnas.
RĖMIMAS
2025-01-20 21:03
Biotechnologijų sektoriaus startuoliams trūksta ne idėjų, o investuotojų dėmesio

Biotechnologijų sektorius tampa vis svarbesnis tiek Europos Sąjungos ir Lietuvos, tiek pasauliniu mastu. Inovacijos šioje srityje gali lemti reikšmingus pokyčius sveikatos priežiūros, farmacijos, žemės ūkio ir aplinkosaugos srityse. Tačiau Baltijos šalyse investicinių fondų dėmesys, didžiąja dalimi, vis dar yra sutelktas į tradicinius sektorius, pvz., nekilnojamąjį turtą. Biotechnologijų rinka išlieka nišinė ir mažiau patraukli investuotojams, nes dažnu atveju mokslinių tyrimų pagrindu kuriamos inovacijos imlios laikui bei reikalauja didesnių investicijų.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė, darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė ir teisininkė Goda Dugnaitė.
RĖMIMAS
2025-01-14 09:23
Lietuvos aukščiausiojo teismo 2024 metų reikšmingiausių darbo teisės bylų apžvalga

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ir toliau teikia aktualius išaiškinimus Darbo kodekso (DK) normų taikymo klausimais. Nors kasacinio teismo darbo teisės bylų praktika 2024 metais nebuvo gausi, tačiau priimta nemažai kasdienei praktikai aktualių nutarčių. Kaip ir kiekvienais metais, toliau straipsnyje glaustai apžvelgsime reikšmingiausius 2024 metų LAT išaiškinimus darbo teisės bylose.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė.
RĖMIMAS
2025-01-06 17:51
DORA įsigalioja: ką privalo žinoti verslas?

Nuo 2025 m. sausio 17 d. įsigalioja Europos Sąjungos reglamentas dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje (angl. Digital Operational Resilience Act, toliau – DORA), kuris ženkliai pakeis IT ir kibernetinio saugumo valdymo standartus finansų sektoriuje. DORA reglamentas įpareigoja finansų įstaigas ir jų paslaugų teikėjus užtikrinti, kad skaitmeninės infrastruktūros atsparumas taptų neatsiejama organizacijos veiklos dalimi.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, advokato padėjėja Gabrielė Šapkauskaitė.
RĖMIMAS
2024-11-18 19:49
Teisiniai reklamos ir kainų nurodymo reikalavimai: ką privalo žinoti verslai prieš didžiuosius išpardavimus

Kasmetinės didžiųjų išpardavimų bangos, artėjant „juodojo penktadienio“ ir žiemos švenčių laikotarpiui, suteikia verslams galimybę pritraukti platesnę auditoriją ir stiprinti savo prekės ženklo žinomumą, o vartotojams – pasinaudoti patraukliais pasiūlymais. Tačiau tokiais laikotarpiais, kai vartotojų lūkesčiai pasiekia aukščiausią tašką, verslams tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti, kad reklamos būtų skaidrios ir pateikiamos kainos bei nuolaidos būtų ne tik tikslios, bet ir neprieštarautų teisės aktų reikalavimams. Net menkiausia klaidinanti detalė gali ne tik kelti vartotojų nepasitenkinimą, bet ir pakenkti verslo reputacijai, sukelti teisinių pasekmių riziką. Skaidrumas ir sąžiningumas skleidžiant reklamą leidžia verslams stiprinti vartotojų pasitikėjimą, užtikrinant, kad informacija apie produktų bei paslaugų vertę būtų tiksli ir aiškiai suprantama.

2
Karolis Grižas, advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, Ovidijus Speičys, advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, advokatas .
RĖMIMAS
2024-10-14 14:21
Finansų sektoriaus skaitmenizacija ir nauji reguliaciniai reikalavimai

Pastarąjį dešimtmetį finansų sektorius, kaip ir kitos verslo sritys, ėmė sparčiai skaitmenizuotis ir stengtis moderniomis technologijomis pagerinti teikiamų paslaugų kokybę. Skaitmenizacija bankininkystės srityje radikaliai pakeitė tradicinį lėšų valdymo ir finansinių paslaugų teikimo būdą. Technologinė pažanga, tokia kaip vadinamieji internetiniai bankai, mobiliosios programėlės ir dirbtinis intelektas (DI), suteikė mokėjimo paslaugų teikėjų klientams galimybę pasiekti ir valdyti savo finansus bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos. Visgi svarbu paminėti, kad kartu su skaitmenizacija finansų įstaigoms kyla ir iššūkių, tokių kaip kibernetinio saugumo, pinigų plovimo prevencijos ar sukčiavimo prevencijos užtikrinimas, kuriems bankai turi skirti didelį dėmesį.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė.
RĖMIMAS
2024-10-07 18:36
ESTT sprendimas dėl Mobilumo paketo: pasekmės transporto sektoriaus įmonėms

2024 m. spalio 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė itin svarbų sprendimą dėl ES mobilumo paketo. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Malta ir Kipras pateikė ESTT skundus dėl Mobilumo paketo taisyklių. Iš esmės buvo ginčijamos taisyklės, susijusios su vilkikų grąžinimu į vieną iš veiklos centrų ne vėliau kaip per 8 savaites nuo išvažiavimo iš jo, su vairuotojų komandiravimu, kabotažu, išmaniaisiais tachografais, vairuotojų grąžinimu namo kas 3/4 savaites bei vairuotojų poilsiu transporto priemonėje.

Vyresnysis teisininkas, advokatas Ovidijus Speičys ir teisininkė, advokato padėjėja Gabrielė Šapkauskaitė.
RĖMIMAS
2024-09-23 20:00
Dirbtinis intelektas švietimo procese: milžiniškas potencialas ir kylančios rizikos

Dirbtinis intelektas (DI) šiandien tampa vis dažnesniu pagalbiniu įrankiu daugybėje sričių. Švietimo sektorius nėra išimtis. Edukacinių technologijų („EdTech“) startuoliai kuria įvairius mokymosi procesą galinčius palengvinti sprendimus. Šie sprendimai apima individualizuotą mokymą – jis pritaikomas prie kiekvieno moksleivio poreikių, mokymo procesas sužaidybinamas, kad būtų įtraukesnis. DI įrankiai taip pat gali padėti automatizuoti kai kuriuos vertinimo procesus, analizuoti moksleivių ar studentų pažangą, identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias besimokančiųjų puses – taip optimizuoti patį mokymosi procesą. Vis daugiau ugdymo įstaigų glaudžiai bendradarbiauja su „EdTech“ įmonėmis (Lietuvoje, pavyzdžiui, dalyvauja „EdTech“ centro platformoje, sudarančioje sąlygas ištestuoti naujus technologinius sprendimus švietimo srityje) ir vis imliau pasitelkia šias technologijas, siekdamos pagerinti tiek patį mokymosi procesą, tiek darbų vertinimo mechanizmus.

„Glimstedt“ teisininkas, advokato padėjėjas Mykolas Pavlovič.
RĖMIMAS
2024-09-03 04:00
Ar generatyvinio dirbtinio intelekto rezultatai saugomi autorių teisių?

Dirbtinio intelekto sistemos suteikia įvairiausių galimybių išreikšti savo kūrybiškumą – nuo dirbtinio intelekto sistemų, gebančių generuoti muzikos kūrinių tekstą pasirinkto atlikėjo stiliumi, iki tokių, kurios geba imituoti norimo atlikėjo balsą. Toks šių sistemų populiarumas ir praktinis pritaikomumas tiesiog reikalauja naujo reglamentavimo ir verčia pasvarstyti, kaip teisinė autorių teisių sistema tvarkosi su šiuo objektu ir jo unikaliomis savybėmis. Vieša paslaptis, jog didžioji dalis asmenų užsiimdami kūrybine veikla naudoja ar bent jau yra bandę naudotis dirbtinio intelekto sistemomis. Kyla klausimas: ar asmuo gauna į dirbtinio intelekto sistemomis sukurtą objektą įstatyme numatytas autorių turtines ir neturtines teises?

Ovidijus Speičys, advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, Gabrielė Šapkauskaitė, advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, advokatų padėjėja.
RĖMIMAS
2024-08-06 12:30
Įsigaliojo DI aktas: kokie reikalavimai bus pradėti taikyti artimiausiu metu

Šių metų rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas (DI aktas). Tai – pirmas ir kol kas vienintelis pasaulyje teisės aktas, reglamentuojantis su dirbtiniu intelektu susijusią veiklą: juo siekiama užtikrinti, kad dirbtinio intelekto technologijos būtų naudojamos saugiai, derinant technologinę pažangą su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Markas Dobrovolskis.
RĖMIMAS
2024-07-22 16:32
Naujieji ribojimai perleisti vartotojų skolas ar jų išieškojimą tretiesiems asmenims stiprina vartotojų teisių apsaugą ar tik didina skolų administravimo sąnaudas?

Įmonės, parduodančios prekes ir (ar) teikiančios paslaugas vartotojams, susiduria su neatsiskaitymo už prekes ar paslaugas problema. Ši problema gali būti sprendžiama įvairiais būdais, tačiau vienas iš populiariausių ir paprasčiausių – skolos (reikalavimo) arba jos administravimo perleidimas tretiesiems asmenims. Reikalavimo perleidimas (cesija) – tai įprastai už tam tikrą atlygį trečiajam asmeniui perleidžiama reikalavimo teisė į skolininką, t. y. pasikeičia pats kreditorius – asmuo, kuriam skolininkas privalo sumokėti skolą. Skolos administravimo perleidimas pasirenkamas tada, kai norima pasilikti reikalavimo teisę į skolininką, tačiau neketinama užsiimti skolos išieškojimo procedūra, kuri reikalauja laiko, žmogiškųjų ir kitų išteklių. Tokiu atveju šį darbą (įprastai už tam tikrą atlygį) kreditorius perduoda skolų išieškojimo įmonei, advokatui ar kitam šias paslaugas teikiančiam subjektui. Įprastai reikalavimo teisė parduodama pigiau nei pati reikalavimo (skolos) vertė, tačiau skolos administravimo paslaugos taip pat kainuoja. Todėl kurį iš minėtų problemos sprendimo būdų pasirinkti yra kreditoriaus pasirinkimas ir priklauso nuo individualaus atvejo.

Daugiau straipsnių
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija