Įmonių grupių valdymas Lietuvoje – stereotipai, klaidos ir patirtys

podcast::D9ryhZ1d

Pasak V. Kudinsko, teigti, jog Lietuvoje yra susiformavusi įmonių grupių valdymo kultūra būtų šiek tiek perdėta.

„Didžioji dalis gerosios praktikos sukaupiama bandymų ir klaidų keliu. Pasaulyje nėra vieno „teisingo“ ir universalaus įmonių grupės valdymo modelio – konkretaus varianto tinkamumas konkrečiai organizacijai priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip grupės veiklos specifika, organizacijos raidos etapas ir pan. Pavyzdžiui, vienoks valdymo modelis tinka tuomet, kai visa grupė iš esmės veikia kaip viena verslo kryptis (pavyzdžiui, finansinių institucijų ar energetikos sektorių įmonių grupės) - tokios patirties Lietuvoje jau sukaupta nemažai. Kitais atvejais, kai verslų savininkai nusprendžia plėsti investicijų kryptis, perkant visiškai kitų sričių verslus ar kuriant juos „nuo nulio“ - patirties stinga“, – konstatuoja jis.

Anot pašnekovo, specialistų – įmonių grupių valdymo modelių „architektų“ – Lietuvoje praktiškai nėra. Tačiau pastarojo meto patirtis rodo, kad judama tinkama linkme.

„Prieš 10-15 metų klausimų dėl to, koks konkrečios įmonių grupės valdymo modelis būtų optimalus net nekildavo - visi vadovaudavosi paprastais stereotipais (pvz. „centralizuok viską, ką tik įmanoma“). Dabar įmonių grupių savininkams abejonių - „kodėl nėra laukto rezultato, kodėl nesigavo taip, kaip aš tikėjausi“ kyla vis dažniau. Tai jau pozityvi tendencija“, – mano V. Kudinskas.

Kokios būna įmonių grupės, kaip efektyviai jas valdyti, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų klausykite audio podkastų rubrikoje „Efektyvios vadybos DNR“.