VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2023-12-08 07:00

Viešojo sektoriaus skaitmeninė transformacija: ieškoti kaltų ar sinergijos?

Diskusija „Kas atsakingas už sklandų ir rezultatyvų skaitmeninės transformacijos įgyvendinimą?“ Edita Janušienė, VMI vadovė, Dalius Misiūnas, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, Ieva Žilionienė, „NRD Companies“ konsultacijų verslo vadovė ir Adrijus Jusas, Registrų centro generalinis direktorius. Diskusiją moderuoja  Rima Valentukevičienė, „Infobalt“ prezidentė.
Diskusija „Kas atsakingas už sklandų ir rezultatyvų skaitmeninės transformacijos įgyvendinimą?“ Edita Janušienė, VMI vadovė, Dalius Misiūnas, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, Ieva Žilionienė, „NRD Companies“ konsultacijų verslo vadovė ir Adrijus Jusas, Registrų centro generalinis direktorius. Diskusiją moderuoja Rima Valentukevičienė, „Infobalt“ prezidentė.
Ką daryti, kad viešojo sektoriaus skaitmeninę transformaciją įgyvendintume sklandžiau? Kaip pasiskirstyti atsakomybę už šį procesą? Kokia rolė tenka įmonių vadovams, IT skyriui ir išoriniams partneriams? Ieva Žilionienė, „NRD Companies“ konsultacijų verslo vadovė, sako, kad geriausias viešojo sektoriaus skaitmeninės transformacijos projektas įvyksta tada, kai institucija turi ambiciją keistis, lyderystę tam pokyčiui palaikyti ir visos komandos įsitraukimą pokyčiui įgyvendinti. O kuo rimtesnė ambicija – tuo aktualesnė ir išorinė ekspertinė pagalba, kaip pasiekti tvarų, esminį pasikeitimą.

Kelia didesnius reikalavimus

Lapkričio 23 d. daugiau nei 1000 žiūrovų gyvai ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ir nuotoliu sutraukusioje „Verslo žinių“ konferencijoje „E-valstybė. Lietuvos skaitmenizacijos progresas“ valstybės institucijų, savivaldybių ir verslo atstovai diskutavo apie valstybės duomenų skaitmenizavimą, sėkmes ir iššūkius. Prie Rimos Valentukevičienės, Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ prezidentės, moderuojamos diskusijos prisijungę dalyviai bandė atsakyti į klausimą – kas atsakingas už sklandų ir rezultatyvų skaitmeninės transformacijos įgyvendinimą?

Pirmiausia, viešasis sektorius ir verslas – visiškai skirtingos dimensijos, sako Adrijus Jusas, Registrų centro generalinis direktorius. Siekiant įgyvendinti pokytį viešajame sektoriuje, pasak jo, iššūkis yra ir procesus inicijuoti bei juos pradėti vykdyti. Reglamentavimas ir nusistovėjusi tvarka dažnai yra procesus pristabdatys veiksniai.

Į pokalbį įsitraukia Edita Janušienė, VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovė, akcentuodama, kad piliečiams svarbios organizacijos vadovai ir visa komanda jaučia didelę atsakomybę už kuriamas paslaugas, todėl darbuotojų ugdymas, supažindinimas su skaitmeninės transformacijos sąvoka ir procesais bei sinergijos su organizacijos IT struktūra ir išorininiais partneriais kūrimas yra labai svarbus. „Viešojo sektoriaus paslaugoms gyventojai kelia kur kas didesnius reikalavimus nei privataus, nes tiesiog nėra kito pasirinkimo“, – pažymi ji.

Vienas lauke – ne karys

Geruoju skaitmeninės transformacijos pavyzdžiu laikomos VMI vadovės teigimu, savo technologinio pokyčio kelią organizacija tik pradėjo. E. Janušienės manymu, dideli organizacijos pokyčiai priklauso ne tik nuo vadovo, bet ir jo užduodamo tono komandai, nes vienas lauke – ne karys. Komandoje, anot jos, turi būti ir stipri IT komanda, ir projektų vadovai, o skaitmeninė transformacija bendrai suvokiama kaip veiklos būdas patenkti kliento poreikius.

Pasak Daliaus Misiūno, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus, vertinant pačią skaitmeninės transformacijos sąvoką, šiandien daugiau svorio tenka žodžiui „skaitmeninė“ nei „transformacija“, nors daug rizikos ir sėkmės teikia būtent transformacija: „Galima sakyti, kad tai yra strategija – pastatyti savo veiklą ant skaitmeninio pagrindo“.

Anot pašnekovo, svarbu suvokti, kad skaitmeninė transformacija nėra tik sistemų įsigyjimas, bet ir darbuotojų mokymai, jų suvokimas, kam ir kodėl visa tai vyksta, todėl mokymai yra ne biudžeto eilutė, kurią galima išbraukti, bet įrankis organizacijos kultūrai keisti. Darbuotojų žinojimas apie procesus ir jų esmę leis kurti naujas kompetencijas, nepalikti atsakomybės ant vieno pokyčio iniciatoriaus pečių.

D. Misiūno teigimu, Lietuvoje vadovas yra per daug suabsoliutinamas, nors būtent organizacijos strategija yra jos ilgalaikis planas, pagrindžiantis vieną ar kitą projektą. Jis pažymi, kad vadovas yra didelis pokyčių katalizatorius, tačiau strateginės kryptys turėtų būti vertinamos labiau.

Rektoriui antrina Ieva Žilionienė, „NRD Companies“ konsultacijų verslo vadovė: „Vadovo rolė yra labai didelė, bet jam nereikėtų visada prisiimti visų atsakomybių. Pagrindiniu pokyčių iniciatoriumi institucijoje nebūtinai turi būti tik vadovas, tai gali būti ir kitas organizacijos komandos narys, turintis mandatą inicijuoti ir vesti pirmyn skaitmenizacijos pokyčius.“

Imantis skaitmeninės transformacijos, pašnekovė siūlo atsiremti į 2021-ųjų EBPO e-valdžios gaires, kurios kalba apie tai, ką turėtų daryti valstybės, norėdamos sėkmingai transformuotis: „Jose išskirti du pagrindiniai principai – pirma, reikia turėti aiškią sprendimų priėmimo, procesų organizavimo struktūrą, antra – lyderę organizaciją, kuri veda šį pokytį. Toks modelis puikiai pritaikomas ir kalbant apie atskiras viešojo sektoriaus organizacijas. Tik svarbu, kad tiek įgaliota institucija – valstybės atveju, tiek institucijos atstovas – konkrečios institucijos atveju, būtų aiškiai įvardintas, turėtų pasitikėjimą, mandatą ir įtaką, reikalingą valdyti ir vesti į priekį šiuos neretai sudėtingus procesus.“ Pasak jos, taip pat svarbu ir nesiimti pokyčių tik tada, kai ištinka nelaimė, krizė, bet daryti tai palaipsniui – tinkamai susidėlioti ilgalaikius prioritetus.

„Tai pasiekiama ir turint pokyčiams atvirą organizacinę kultūrą. Nors kultūriniai dalykai keičiasi sunkiausiai, jie vis tik keičiasi. Jeigu pagalvotume, kaip mūsų viešojo sektoriaus organizacijos atrodė prieš 20 metų ir kaip atrodo dabar, pokytis yra akivaizdus. Mes jau daug ką praėjome, išbandėme ir įgijome vertingos patirties, kas veikia. Mokomės eksperimentuoti ir būti drąsesniais per Lietuvoje sėkmingai įgyvendinamas GovTech iššūkių serijas. Išmoktos pamokos ir įgyvendinti pokyčiai leidžia ne tik  džiaugtis gerais įvertinimais tarpyautiniuose valstybių skaitmenizacijos indeksuose, bet ir atveria puikias galimybes mūsų gerąją patirtį eksportuoti ir girtis pasaulyje“, – priduria I. Žilionienė.

Siekti bendrakūros

Kalbant apie išorinę pagalbą organizacijai įgyvendinant skaitmeninės transformacijos projektus, „NRD Companies“ konsultacijų verslo vadovė tikina, kad geriausiai pavyksta tada, kai matome save kaip bendrą komandą, siekiame pasitikėjimu grįstos partnerystės. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad procesų ir pokyčių savininkas galiausiai yra juos inicijavusi organizacija.

„Žodis co-creation į mūsų žodyną atėjo pelnytai. Išorinis partneris atsineša jo patirtimi dirbant įvairiuose kontekstuose, su įvairiomis organizacijos pagrįstas žinias ir idėjas, tačiau niekas geriau už pačią organizaciją nežinos, kokie yra konkretūs jos iššūkiai, jų specifika. Institucijos atstovai turi jausti ir tikėti, kad kartu su partneriu bendrai kuria pokytį sau ir savo valstybei, ir prisiminti transformacijos savininko atsakomybę“, – teigia I. Žilionienė.

Jos manymu, išorinių partnerių užduotis – atsinešti naujas idėjas, patirtį ir rekomendacijas specifiniams projektams, ne dubliuoti sėkmingas praktikas, bet imtis visas puses įtraukiančios bendrakūros.

„NRD Companies“ – Lietuvoje veiklą vykdanti tarptautinė įmonių grupė, kuri specializuojasi viešojo sektoriaus ir skaitmeninės infrastruktūros sprendimų kūrime kartu teikiant strategines konsultacijas. „NRD Companies“ įmonių grupę sudaro įmonės „NRD Systems“, „Etronika“, „Norway Registers Development“, „NRD Bangladesh“ ir „Infobank Uganda“.

Grupės konsoliduotos pajamos pernai augo 27 proc. – iki 8,1 mln. eurų. Pajamas, pasak vadovo Mindaugo Glodo, išauginti padėjo sėkmingi skaitmeninės transformacijos projektai e. registrų ir viešųjų e. paslaugų srityse, taip pat strateginės konsultacijos Karibų jūros, Centrinės Amerikos ir Afrikos regionuose.

52795
130817
52791