Duomenų valdysena: kertinė pažangos atrama ir atspirtis krizių metu

Valstybės duomenų agentūra, atverianti mūsų šalyje sukauptus duomenis mokslui, verslui ir visuomenei, pabrėžia: šie duomenys – svarbi visos infrastruktūros atrama visuomenėje, tampanti vis labiau skaitmenizuota.

Šiuo metu agentūra jau daug pažengusi duomenų valdysenos srityje, tačiau įsibėgėti prireikė dvejų–trejų metų ir ne vienos krizės, kurių metu operatyviems duomenims teko esminis vaidmuo.

COVID-19 paskatino įsigyti technologinį sprendimą

„Kad statistikos rinkimo ir panaudojimo procesą reikia tobulinti, buvo svarstoma jau seniai. Dar prieš žengdami pagrindinius žingsnius duomenų atvėrimo link siekėme automatizuoti procesus, gilinomės į ES vykusias diskusijas apie duomenų įveiklinimą. Tuomet stipria paskata diegti sprendimus, leidžiančius sujungti didelius duomenų kiekius, tapo COVID-19. Pandemijos duomenims valdyti pasitelkėme Palantir technologinį sprendimą ir netrukus supratome, kad jis gali būti panaudotas ir efektyviam oficialiosios statistikos rengimui“, – sako Vadimas Ivanovas, Valstybės duomenų agentūros Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus vedėjas.

Duomenų valdysenos sąvoka Oficialiosios statistikos įstatyme atsirado 2020 m. rudenį. „Tiesa, tai buvo tik viena frazė, nebuvo visiškai aišku, kaip veikia valdysena. Tačiau pradėjome suprasti, kad mūsų įsigytas technologinis sprendimas gali būti naudojamas ne tik pandemijai valdyti, bet ir kitoms valstybės funkcijoms“, – priduria pašnekovas.

Iš pradžių, judant duomenų atvėrimo link, teko susidurti su galvosūkiais ir paradoksais. Atrodytų, kas čia sudėtingo, – yra duomenų ir reikia jais naudotis. Vis dėlto daugybė asmenų bei įmonių duomenų yra  jautrūs ir konfidencialūs, saugomi teisės aktų.

„Kai kurioms institucijoms šis uždavinys buvo tikrai nelengvas – kaip atverti duomenis, kad išliktų ir jų vertė, ir būtų užtikrintas konfidencialumas. Kilo dvejonių, kam turėtų tekti lyderio vaidmuo, atveriant tokių institucijų kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, Registrų centras surinktus duomenis. Tokiu „ūkvedžiu“ pagal įstatymą tapo Valstybės duomenų agentūra“, – sako V. Ivanovas.

Valdyseną formavo ir krizės

COVID-19 buvo ne vienintelė krizė, išryškinusi duomenų valdysenos poreikį. Kol vyko su valstybės duomenų atvėrimu susiję teisėkūros darbai, Lietuva susidūrė su nelegalios imigracijos banga, o 2022 m. vasarį prasidėjo karas Ukrainoje.

„Nelegalios migracijos krizės pradžioje institucijų resursai buvo numatyti keliems šimtams imigrantų per metus, tačiau krizės metu neretai toks skaičius imigrantų į šalį patekdavo per dieną. Nebuvo aišku, kur ir kiek vežti maisto, įvairių priemonių, be to, tebegaliojo karantino reikalavimai. Visa tai padėjome suvaldyti, „įdarbindami“ tą patį pandemijos reikmėms įsigytą technologinį sprendimą. Ėmus plūsti pabėgėliams iš Ukrainos, užtikrinome kuo spartesnius duomenų mainus tarp sistemų, kad pabėgėliai gautų visą reikiamą pagalbą“, – pasakoja Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus vedėjas. 

Teisės aktai buvo priimami lygiagrečiai vykstant ekstremalių situacijų valdymui – įsigaliojo Pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo įstatymas, leidžiantis iš naujo panaudoti sveikatos duomenis ir atveriantis galimybes mokslui ir inovacijoms. 2022 m. rugsėjį buvo priimtas Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas – tapo aiški valdysenos funkcija, duomenų valdytojų teisės ir pareigos.

Veidrodinis įgyvendinimo principas

V. Ivanovas paaiškina, kad valdysenos funkciją buvo nuspręsta įgyvendinti veidrodiniu principu, – daug kas perkelta iš oficialios statistikos organizavimo, tuo agentūra rūpinasi jau daugiau nei 100 metų. Pagrindiniai duomenų valdysenos principai – profesinis nepriklausomumas, nešališkumas ir objektyvumas, duomenų konfidencialumo užtikrinimas, duomenų kokybės integralumo ir pasiekiamumo užtikrinimas, teisėtas duomenų tvarkymas.

„Vykdydami duomenų valdyseną, suteikiame galimybę institucijoms priimti duomenimis grįstus sprendimus, operatyviai įžvelgti svarbias tendencijas. Žinoma, ir anksčiau buvo galima naudotis oficialiosios statistikos duomenimis, tačiau dažnai vien jų nepakanka“, – teigia specialistas.

Valstybės duomenų agentūra šiuo metu toliau atveria duomenis ir vykdo darbus, kurie ilgainiui leis visus valstybės informacinius išteklius integruoti į valstybės duomenų ežerą. Siekiant šio tikslo, valstybės informacinės sistemos, registrai, duomenų bazės integruojamos į bendrą duomenų ekosistemą, kurioje duomenys bus atverti. Visi šie ištekliai inventorizuojami, kuriant viešą valstybės duomenų katalogą.

„Nuveikta dar ne viskas – nėra integracijų su visomis sistemomis, kad greitai gautume duomenis. Dar reikia sulaukti, kol duomenų teikėjai paruoš savo sistemas ir duomenis perduoti, nes dar nedaug kas gali tinkamai perduoti didelius duomenų kiekius. Tačiau svarbu tai, kad teisinių kliūčių šiems procesams nebėra“, – pabrėžia V. Ivanovas.

Per trejus metus agentūros Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje turėtų būti inventorizuota apie 400 duomenų sistemų. Tokia apimtis leis viešajam sektoriui naudoti valstybės duomenų ežero duomenis, priimant sprendimus.

„Ekstremaliųjų situacijų ir įvykių, krizių operatyvus valdymas, remiantis valstybės duomenimis, – vienas iš pavyzdžių, geriausiai iliustruojančių, kaip veikia duomenų valdysena, nors tokių situacijų šaliai, žinoma, nelinkime. Vis dėlto labai svarbu tai, kad valstybė turi įrankį ir prielaidas tinkamai valdyti situacijas. Valdysena iš esmės keičia senąją sprendimų priėmimo praktiką visose srityse – vis daugiau viešojo sektoriaus institucijų galės grįsti savo sprendimus duomenimis. Svarbu paminėti, kad valstybės duomenų panaudojimo sričių yra daug daugiau – tai mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų plėtra, valstybės bei savivaldybės įstaigų strateginių procesų valdymas, valstybės ekonominės ir socialinės raidos stebėsena ir analizė bei kiti tikslai“, – apibendrina pašnekovas.