Įvedus naujas sankcijas, daugėja pinigų plovimo prevencijos iššūkių

Per pastaruosius keletą metų finansinių technologijų („Fintech“) sektoriuje Lietuvai pasiekus proveržį, didėja ir rizikų apimtys. Rinkos dalyviams ir institucijoms svarbu palaikyti dialogą ir rasti bendrus sprendimus kylantiems iššūkiams spręsti. Apie tai vakar buvo diskutuojama „Verslo žinių“, finansinių technologijų įmonės „Bankera“ ir advokatų kontoros „TGS Baltic“ organizuojamoje „Baltic AML Forum 2022“ konferencijoje. Tai jau ketvirtą kartą vykstanti didžiausia Baltijos šalyse pinigų plovimo prevencijos konferencija. Renginyje dalyvavo daugiau nei 20 pranešėjų iš penkių skirtingų šalių, o renginyje buvo galima dalyvauti gyvai arba stebėti internete.

Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė renginio metu pabrėžė, jog Lietuva yra viena iš mažiausiai rizikingų jurisdikcijų dėl pinigų plovimo rizikos pasaulyje, tačiau atsipalaidavimui vietos nėra.

„Mes negalime pasiekti tikslų veikdami vieni, todėl privalome labai rimtai priimti patarimus iš tarptautinių institucijų. Lietuvoje įkūrus pinigų plovimo prevencijos ekspertų grupę, kuri yra atsakinga už tokių sprendimų priėmimą, tikime, jog tai paspartins visą sankcijų implementavimo procesą. Jau dabar esame pasiekę gerų ir apčiuopiamų rezultatų.” – teigė ji.

Konferencijos metu pranešėjai pabrėžė viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. „Galutinių naudos gavėjų registrai, informacijos prieinamumas registruose (ypatingai, kai reikalinga informacija apie kitoje valstybėje esančius subjektus) bei kiti įrankiai, kurie padėtų integruoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą yra būtinybė norint efektyviau užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams” – pažymėjo „Bankera“ partneris ir el. pinigų įstaigos „Pervesk“ direktorius dr. Darius Kulikauskas.

Šio teiginio svarbą patvirtina ir Latvijos finansų bei kapitalo rinkos komisijos pinigų plovimo prevencijos ir sankcijų laikymosi departamento direktorius Kristaps Markovskis. Pasak jo, įmonės, kurios nesilaiko Europos Sąjungos sankcijų, bando jų išvengti persikeldamos į Nepriklausomų valstybių sandraugą (angl. CIS šalis). Kristaps taip pat pabrėžia kitą sankcijų vengimo būdą, kuomet tikrasis įmonės galutinis naudos gavėjas, anksčiau turėjęs ryšių su Rusija, prasidėjus karui buvo pakeičiamas kitu, su Rusija tiesiogiai nesusijusiu asmeniu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas taip pat pabrėžė tiesioginių sankcijų taikymo ir jų vengimo atvejų padaugėjimą. Vienas tokių pavyzdžių – tiesiogiai sankcionuojamo fizinio asmens bandymas savo turtą perduoti šeimos nariams, pavyzdžiui sutuoktiniui, ir tokiu būdu išvengti sankcijų, nors realybėje asmuo vis dar tebėra to turto valdytojas. Analogiškas juridinių asmenų pavyzdys – įmonės, bandančios parduoti daugiau nei pusę savo akcijų Nepriklausomų valstybių sandraugos šalims ir tokiu būdu išvengti įtraukimo į tiesiogiai sankcionuojamų įmonių sąrašą.

Tačiau po karo pradžios paskelbtų sankcijų mąstas išties yra didžiulis. Pasak ACAMS vyresniojo sankcijų teisininko Samuel Cousins, „net didžiausių bankų pinigų plovimo prevencijos vadovai ar buvę užsienio turto kontrolės biuro (angl. OFAC) vadovai ieško pagalbos, net jiems tai buvo ir tebėra didelis iššūkis”.

Nepaisant didelių iššūkių, pinigų plovimo prevencijos ateitis atrodo šviesi: tobulėja įrankiai, padedantys automatizuoti ir paspartinti pinigų plovimo prevencijos specialistų darbą, stiprėja tarptautinis šalių bei viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, kuriamos pinigų plovimo specialistų asociacijos, plečiasi už sankcijų implementavimą atsakingo skyriaus dydis. Galiausiai – vis daugiau informacijos yra prieinama viešai, o tai sukelia didelių nepatogumų sankcijų vengti mėginantiems juridiniams bei fiziniams asmenims.

Komentarai