Iš virtuvės atliekų – biodujos ir kokybiškas kompostas

Per ateinančius ketverius metus visuomenei teks išmokti virtuvės ir maisto atliekas rinkti atskirai – iki 2019 m. planuojama įdiegti rūšiuojamąjį virtuvės atliekų surinkimą prie daugiabučių ir įrengti įrenginius, kuriuose atskirai surinktos virtuvės atliekos būtų apdorojamos.

Skaičiuojama, kad maisto ir virtuvės atliekos sudaro apie 35–40% viso komunalinių atliekų srauto, per metus Lietuvoje susidaro per 1,3 mln. t komunalinių atliekų, mažiausiai 500.000 t šio kiekio yra maisto atliekos. Kol kas Lietuvoje iš gyventojų maisto atliekos atskirai nerenkamos, todėl nenuostabu, kad didžioji jų dauguma pakliūna į bendruosius konteinerius, o iš jų – į sąvartynus.

Išsiskiria metanas

Aplinkai maisto ir virtuvės atliekos itin pavojingos, nes sąvartynuose, netekusios kontakto su oru ir veikiant drėgmei bei bakterijoms, jos skyla ir išskiria metano – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, 25 kartus galingesnių nei anglies dioksidas. Europos Komisija (EK) skaičiuoja, kad Bendrijos šalyse kasmet susidaro apie 88 mln. t biologiškai skaidžių komunalinių sodo, virtuvės ir maisto atliekų, o jas visu pajėgumu biologiškai perdirbant, 2020 m. būtų galima išvengti apie 10 mln. t šiltnamio dujų. Tarp perspektyviausių būdų naudingai panaudoti biologines atliekas EK nurodo jų biologinį apdorojimą, gaminant kompostą ir biodujas.