Kaune kurs Verslo šlovės alėją

Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr. Praėjusią savaitę paskelbtas Verslo alėjos ir Verslo skvero architektūrinių idėjų konkursas, birželį planuojama išaiškinti geriausios idėjos autorių, o vėliausiai ateinančių metų pradžioje Kaune numatoma pradėti alėjos ir skvero įrengimo darbus. Verslo alėjoje bus įamžintas Kaune tarpukariu vykusių pramonės ir žemės ūkio parodų atminimas, čia įrengdamos suoliukus ar kitus nedidelius objektus galės prisistatyti įmonės. Alėja bus kuriama toje vietoje, kur tarpukariu ir vyko parodos, – Žaliakalnio rajone prie dabartinės Kauno apskrities viešosios bibliotekos. Šalia alėjos ketinama suformuoti Verslo skverą.
Duoklė istorijai
Verslo alėjos ir skvero idėja kilo iš tarpukario Lietuvos verslo istorijos, kai Kaune vykdavo stambios pramonės ir žemės ūkio parodos. 1922–1936 m. Lietuvoje buvo surengta 11 tokių parodų: 8 – Kaune, 2 – Šiauliuose ir 1 – Klaipėdoje. Užsienio bendrovėms jose leista dalyvauti tik pirmaisiais metais, kad jos neužgožtų nacionalinės produkcijos. Tarp užsieninių buvo bendrovių, kurios veikia iki šių dienų, – „Osram“, „Schwarzkopf“, „Henkel“, „Boržomi“ ir kt. Pasak Verslo alėjos iniciatyvos autorių iš Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) klubo „Verslas Kaunui“, tarpukario parodos dar nesulaukė deramo dėmesio, nors darė didelę įtaką to meto ekonomikai, – Lietuva parodė, kad iš agrarinės valstybės tampa šalimi, kurioje klesti įvairios pramonės šakos.
Demonstravo su užmoju
To meto laikraščiai rašė, kad 1936 m. Kaune vykusioje parodoje lankėsi 100.000 žmonių; mūsų dienomis vykstančioje vienoje stambiausių statybos parodų „Resta“ apsilanko apie 60.000. 1923 m. parodoje Kaune dominavo odos, chemijos, degtinės, likerio gamybos įmonės, 1924 m. prie jų prisidėjo statybinių medžiagų gamybos, geležies dirbinių, žemės ūkio mašinų įmonės. 1925 m. parodą papildė muilo, stiklo, saldainių, tabako, kosmetikos ir kitų pramonės šakų produkcija. 1928 m. parodoje buvo ir avalynės, audinių, rankdarbių. 1930 m. naujienos – trikotažo, baltinių, galanterijos, kojinių, dirbtinio šilko, medvilnės, lino gaminiai.
Iš visų išsiskyrė 1928 m. paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui, ir 1930 m. paroda, kai minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines buvo pastatytas į bokštą panašus 19 m aukščio Vytauto Didžiojo paviljonas-paminklas, tuomet kainavęs 40.000 Lt, – jame pardavinėti dirbiniai, vaizduojantys Vytautą ir jo epochą. Verslo alėjos ir Verslo skvero įrengimo darbai bus finansuojami iš KPPAR narių lėšų, tikimasi ir kitų Lietuvos įmonių paramos.