Įstatų pakeitimo kainą – 5 mln. Lt – sumokės valstybė

Įstatinio kapitalo sumažėjimas dėl euro įvedimo lemtų teigiamus pokyčius, – susidariusį skirtumą tarp įstatinio kapitalo dydžio litais ir eurais euro centų tikslumu Specialiojo įstatymo projekte siūloma apskaityti kaip bendrovės pajamas. Juditos Grigelytės nuotr.

2.500 EUR Toks minimaliojo įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas UAB buvo įtvirtintas taip pat ir Latvijos bei Estijos įstatymuose.

AB ir UAB minimaliojo įstatinio kapitalo dydis galiojančiame įstatyme (Lt) ir siūlomame projekte (EUR)
AB 150.000 40.000
UAB 10.000 2.500
Akcijos nominali vertė galiojančiame įstatyme (Lt) ir siūlomame projekte (EUR)
AB 1 0,01
UAB 1 0,01
ŠALTINIS: ŪKIO MINISTERIJA


Bendrovės įstatinio kapitalo pokyčiai
Konkretus bendrovės įstatinio kapitalo dydžio pokytis priklausys nuo bendrovės akcijų skaičiaus ir jų nominalios vertės dydžio. *Siekiant eurais išreikšti akcijų nominalią vertę, lygią 1 Lt arba 10 Lt, gauta skaitmeninė reikšmė turės būti apvalinama į didesnę pusę. Atsižvelgus į tai, kad dėl vienos akcijos nominalios vertės apvalinimo susidaręs skirtumas bus itin nedidelis, susidariusį įstatinio kapitalo pokytį lems bendrovės išleistų akcijų skaičius. Kuo daugiau nedidelės nominalios vertės (pvz., 1 Lt arba 10 Lt) akcijų bendrovė bus išleidusi, tuo didesnis bendrovės įstatinio kapitalo dydžio litais ir eurais skirtumas susidarys. *Siekiant eurais išreikšti akcijų nominalią vertę, lygią 100 Lt arba 1.000 Lt, gauta skaitmeninė išraiška turės būti apvalinama į mažesnę pusę ir akcijos nominali vertė mažės. Tai reiškia, kad akcininkų turimų akcijų nominali vertė bus mažesnė nei ta, kuri buvo akcininkams pasirašant akcijas. *Kai įstatinio kapitalo dydis sumažės, susidaręs skirtumas bus apskaitomas kaip pajamos. Padidėjusio įstatinio kapitalo pokytis bus apskaitomos kaip sąnaudos.
ŠALTINIS: ŪKIO MINISTERIJA Ūkio ministerija, parengusi Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo įstatymo projektą, kitaip vadinamą Specialiuoju įstatymo projektu, numato, kad įstatus turėtų keisti apie 60.000 veikiančių įmonių.
Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad AB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40.000 EUR, o UAB – ne mažesnis kaip 2.500 EUR. Akcijos nominali vertė turi būti išreikšta eurais euro centų tikslumu.
Projekto autoriai pažymi, kad 2.500 EUR minimaliojo įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas UAB buvo įtvirtintas taip pat ir Latvijos bei Estijos įstatymuose.
Specialiajame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiant pakeistus įstatus, kuriuose, be įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais, nėra kitų pakeitimų, mokėti už steigimo dokumentų pakeitimo įregistravimą nereikės.
Šiuo metu už bendrovių pakeistų įstatų registravimą imamas 92 Lt mokestis.
Be to, kad įmonėms suteikiamas 2 metų pereinamasis laikotarpis, o įstatų perregistravimas bus nemokamas, supaprastinama ir įstatų pakeitimo procedūra. Tam užteks visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų paprastos, vietoj kvalifikuotos daugumos.
Jonas Katinas, UAB „Pas Katiną“ direktorius ir Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos narys, tikina, kad į smulkiųjų verslininkų pageidavimus, rengiant Specialiojo įstatymo projektą, atsižvelgta. Bet būtina stebėti, kaip įstatymas bus priimtas.
„Nuo birželio SVV taryba nutarė kiekvieną mėnesį rinktis, stebėti padėtį ir teikti pasiūlymus Vyriausybei, kad įvedant eurą smulkiajam ir vidutiniam verslui našta nebūtų didinama“, – pabrėžia verslininkas.