Įstatinį kapitalą perskaičiuoti bus galima dvejus metus
Alminas Mačiulis, Vyriausybės kancleris: „Verslininkai tikrai ne per vėlai sužinos tvarką, kaip perskaičiuoti ir perregistruoti įstatinį kapitalą. Jiems bus suteiktas dvejų metų pereinamasis laikotarpis šiems veiksmams atlikti.“ Vladimiro Ivanovo nuotr.
Pateiktos rekomendacijos
VšĮ Apskaitos institutas parengė patarimus įmonėms dėl įstatinio kapitalo perskaičiavimo įvedant eurą
1. Perskaičiuojant įstatinį kapitalą iš litų į eurus, dėl nominaliosios akcijų vertės pakeitimo gali prireikti didinti arba mažinti įstatinį kapitalą. Sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo arba mažinimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas iki euro įvedimo dienos. 2. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia nustatyti kitokią akcijos nominaliąją vertę eurais, negu būtų apskaičiuota pagal 3 punkte nurodytas nominaliosios vertės perskaičiavimo taisykles, jis turi priimti sprendimą, kaip įstatinis kapitalas bus didinamas arba mažinamas.
3. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas iki euro įvedimo dienos nepriima sprendimo dėl akcijų nominaliosios vertės pakeitimo, nuo nominaliosios akcijos vertės, perskaičiuotos į eurus pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, atmetama dalis, esanti po dviejų skaitmenų po kablelio, ir gaunama akcijų nominalioji vertė eurais sveikų euro centų tikslumu. Dėl tokio pakeitimo gautas skirtumas apskaitoje registruojamas didinant nepaskirstytąjį pelną arba mažinant nepaskirstytuosius nuostolius ir parodomas finansinės atskaitomybės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje kaip pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai).
4. Įstatinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tada, kai įstatymų nustatyta tvarka registruojami pakeisti įmonės įstatai, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jei toks sprendimas jau priimtas, bet pakeisti įstatai dar neregistruoti, informacija apie sprendimą didinti (mažinti) įstatinį kapitalą turi būti atskleidžiama aiškinamajame rašte.
5. Skirtumai, susidarę dėl nuosavo kapitalo straipsnių, išskyrus ataskaitinio laikotarpio rezultatą, perskaičiavimo eurais, apskaitoje registruojami didinant arba mažinant nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) ir parodomi finansinės atskaitomybės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje kaip pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai).
6. Įsipareigojimai akcininkams, susiję su įstatinio kapitalo didinimu (mažinimu), jei sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą jau priimtas, bet įstatinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) apskaitoje dar neregistruotas, euro įvedimo dieną perskaičiuojami į eurus ta pačia tvarka, kaip nuosavo kapitalo straipsniai. Skirtumai, susidarę dėl tokių įsipareigojimų perskaičiavimo, apskaitoje registruojami didinant arba mažinant nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) ir parodomi finansinės atskaitomybės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje kaip pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai).
Šaltinis: LR APSKAITOS INSTITUTAS
Patikslinimas
„Verslo žinių“ straipsnyje „Įstatinį kapitalą perskaičiuoti bus galima dvejus metus“ (2014 06 10, 4 p.) informacija „Pateiktos rekomendacijos“ nėra tiksli, nes paremta dar 2006 m. buvusios VšĮ LR Apskaitos instituto parengtu, bet neįsigaliojusiu projektu. Šiuo metu Audito ir apskaitos tarnyba, atsižvelgdama į Seime svarstomą ir rudenį planuojamą priimti specialų įstatymą, įtvirtinantį įstatinio kapitalo išraiškos eurais ir įstatų keitimo tvarką, rengia panašias rekomendacijas, kuriose bus aiškinamas litais išreikšto įstatinio kapitalo perskaičiavimas į eurus. VŽ informuos apie tokių rekomendacijų patvirtinimą. Robertas Čiočys, asocijuotasis LAWIN teisininkas, atkreipė dėmesį, kad likus vos pusmečiui iki euro įvedimo Lietuvoje vis dar nėra galimybės nominaliąją akcijų vertę ir įstatinį kapitalą nurodyti bendrąja Europos Sąjungos valiuta, nors atsiskaityti ja legaliai jau galima ne vienus metus: „Keista, kad iki šiol nebuvo sudaryta galimybė registruoti kapitalą eurais. Jeigu tai galiotų, įmonėms nereikėtų sukti galvų ir laukti, kol tokia tvarka būtų pavirtinta.“
Jam pritaria Laura Bešėnaitė, advokatų kontoros „Triniti“ teisininkė. Ji tvirtina, kad valdžia nepaskubėjo priimti teisės aktų, kurių laukia verslo įmonės.
„Verslui nepalanku, kad iki šiol įstatymais nepatvirtinta įstatinio kapitalo ir nominaliosios akcijų vertės perskaičiavimo įvedus eurą tvarka. Verslas gerokai iš anksto planuoja savo veiksmus ir išlaidas, todėl būtų geriau, jei ir ši tvarka būtų žinoma kiek iš anksto“, – VŽ sakė ji. „Šiuo metu diskutuojama dėl specialaus įstatymo projekto, kuriame numatytas dvejų metų nuo euro įvedimo pereinamasis įstatų keitimo laikotarpis. Tai gana ilgas laikotarpis. Tikėtina, kad šis procesas bus nemokamas, nors dėl to dar nėra apsispręsta. Jei bus priimtas Teisingumo ministerijos pasiūlymas, kad visus šiuos veiksmus turėtų tvirtinti notaras, tai tikrai kainuos iki 500 Lt kiekvienai įmonei“, – pridūrė p. Bešėnaitė.
Pereinamasis laikotarpis
Aidas Petrošius, Registrų centro atstovas, VŽ pripažino, kad dar neaiški tvarka, kuri bus taikoma bendrovėms perregistruojant savo įstatinį kapitalą. Bet iki liepos šie įstatymai turėtų atsirasti ir perduoti Vyriausybei, o Seimas juos žada priimti rudens sesijoje. Tai, pasak Registrų centro atstovo, neturėtų gąsdinti verslininkų, nes jiems bus suteikta užtektinai laiko susitvarkyti su įstatinio kapitalo perskaičiavimu į eurus ir jo perregistravimu. Ūkio ministerija VŽ informavo, kad pagal rengiamą Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų projektą nuo 2015 m. visų naujai steigiamų bendrovių nominalioji akcijų vertė turi būti išreikšta eurais. Šiuo metu veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ir akcinių bendrovių (AB) nominaliosios akcijų vertės galės būti keičiamos iš litų į eurus tik nuo 2015 m. sausio 1 d. Pagal projektą nuo 2015 m. sausio 1 d. naujai įsteigtų UAB nominalioji akcijų vertė turės būti išreiškiama sveikaisiais eurais – minimali vienos akcijos nominalioji vertė turės būti ne mažesnė kaip 1 EUR, o naujai įsteigtų AB – eurais ir dešimtimis centų, kai minimali nominalioji vienos akcijos vertė turės būti ne mažesnė kaip 0,1 EUR.
Dabar veikiančių bendrovių įstatinis kapitalas bus išreiškiamas eurais ir centais, suapvalinus jų vertę iki centų. Pavyzdžiui, akcija, kurios nominalioji vertė yra 10 Lt, bus konvertuota į 2,9 EUR nominaliosios vertės akciją.
Siūlomi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai taip pat numato minimalaus įstatinio kapitalo dydžio sumažinimą. UAB įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 2.500 EUR (šiuo metu – 10.000 Lt, t. y. apie 2.896 EUR), o AB – 40.000 EUR (šiuo metu – 150.000 Lt, t. y. apie 43.443 EUR). Taigi po 2015 m. sausio 1 d. šiek tiek sumažės bendrovių steigimo išlaidos.
Šiuo metu veikiančioms bendrovėms bus nustatytas dvejų metų įstatinio kapitalo nominalo pakeitimo terminas, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d.
Įstatymo projekte numatoma, kad kai įstatai bus keičiami išimtinai siekiant pakeisti juose nurodytą įstatinio kapitalo nominalą, bus taikoma supaprastinta procedūra, – sprendimas pakeisti įstatus bus priimamas paprasta balsų dauguma visuotiniame akcininkų susirinkime, atitinkami dokumentai neprivalės būti tvirtinami notaro. Be to, registruojant pakeistus įstatus nebus taikomi jokie mokesčiai ar rinkliavos.
Laiko pakaks
Aušra Ramoškaitė, Ūkio ministerijos atstovė, pabrėžė, kad kol kas apie visa tai kalbama tik derinamame įstatymo projekto variante, todėl jis dar gali keistis. Tačiau Dalia Matukienė, Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, VŽ pranešė, kad praėjusią savaitę Ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime pritarta pasiūlymui nustatyti nemokamą įstatų keitimą, jeigu jis bus susijęs tik su nominalo pakeitimu, tai yra – su euro įvedimu. O Registrų centras siūlytų pasinaudoti euro įvedimu, siekiant paskatinti įmones pereiti prie efektyvesnio, patogesnio ir pigesnio elektroninio registro. „Siūlome nustatyti, kad nemokamai įstatinis kapitalas perskaičiuojamas į eurus ir perregistruojamas, kai įmonė naudojasi elektronine sistema. O jeigu tradiciniu, „popieriniu“, būdu, kai gali prireikti notaro paslaugų, tada atsiranda natūralios išlaidos ir jas turėtų dengti verslo įmonė. Bet tai tik mūsų pasiūlymai, nežinia, ar jiems bus pritarta“, – sakė p. Petrošius. Alminas Mačiulis, Vyriausybės kancleris, VŽ teigė esąs tikras, kad įmonėms nekils didesnių problemų dėl įstatinio kapitalo perskaičiavimo ir perregistravimo: „Galiu patikinti – verslininkams tikrai pakaks laiko visiems šiems veiksmams atlikti. Ir jie veikiausiai išvis nekainuos arba kainuos tik simboliškai.“
Pateiktos rekomendacijos
VšĮ Apskaitos institutas parengė patarimus įmonėms dėl įstatinio kapitalo perskaičiavimo įvedant eurą
1. Perskaičiuojant įstatinį kapitalą iš litų į eurus, dėl nominaliosios akcijų vertės pakeitimo gali prireikti didinti arba mažinti įstatinį kapitalą. Sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo arba mažinimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas iki euro įvedimo dienos. 2. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia nustatyti kitokią akcijos nominaliąją vertę eurais, negu būtų apskaičiuota pagal 3 punkte nurodytas nominaliosios vertės perskaičiavimo taisykles, jis turi priimti sprendimą, kaip įstatinis kapitalas bus didinamas arba mažinamas.
3. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas iki euro įvedimo dienos nepriima sprendimo dėl akcijų nominaliosios vertės pakeitimo, nuo nominaliosios akcijos vertės, perskaičiuotos į eurus pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, atmetama dalis, esanti po dviejų skaitmenų po kablelio, ir gaunama akcijų nominalioji vertė eurais sveikų euro centų tikslumu. Dėl tokio pakeitimo gautas skirtumas apskaitoje registruojamas didinant nepaskirstytąjį pelną arba mažinant nepaskirstytuosius nuostolius ir parodomas finansinės atskaitomybės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje kaip pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai).
4. Įstatinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tada, kai įstatymų nustatyta tvarka registruojami pakeisti įmonės įstatai, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jei toks sprendimas jau priimtas, bet pakeisti įstatai dar neregistruoti, informacija apie sprendimą didinti (mažinti) įstatinį kapitalą turi būti atskleidžiama aiškinamajame rašte.
5. Skirtumai, susidarę dėl nuosavo kapitalo straipsnių, išskyrus ataskaitinio laikotarpio rezultatą, perskaičiavimo eurais, apskaitoje registruojami didinant arba mažinant nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) ir parodomi finansinės atskaitomybės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje kaip pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai).
6. Įsipareigojimai akcininkams, susiję su įstatinio kapitalo didinimu (mažinimu), jei sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą jau priimtas, bet įstatinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) apskaitoje dar neregistruotas, euro įvedimo dieną perskaičiuojami į eurus ta pačia tvarka, kaip nuosavo kapitalo straipsniai. Skirtumai, susidarę dėl tokių įsipareigojimų perskaičiavimo, apskaitoje registruojami didinant arba mažinant nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) ir parodomi finansinės atskaitomybės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje kaip pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai).
Šaltinis: LR APSKAITOS INSTITUTAS
Patikslinimas
„Verslo žinių“ straipsnyje „Įstatinį kapitalą perskaičiuoti bus galima dvejus metus“ (2014 06 10, 4 p.) informacija „Pateiktos rekomendacijos“ nėra tiksli, nes paremta dar 2006 m. buvusios VšĮ LR Apskaitos instituto parengtu, bet neįsigaliojusiu projektu. Šiuo metu Audito ir apskaitos tarnyba, atsižvelgdama į Seime svarstomą ir rudenį planuojamą priimti specialų įstatymą, įtvirtinantį įstatinio kapitalo išraiškos eurais ir įstatų keitimo tvarką, rengia panašias rekomendacijas, kuriose bus aiškinamas litais išreikšto įstatinio kapitalo perskaičiavimas į eurus. VŽ informuos apie tokių rekomendacijų patvirtinimą. Robertas Čiočys, asocijuotasis LAWIN teisininkas, atkreipė dėmesį, kad likus vos pusmečiui iki euro įvedimo Lietuvoje vis dar nėra galimybės nominaliąją akcijų vertę ir įstatinį kapitalą nurodyti bendrąja Europos Sąjungos valiuta, nors atsiskaityti ja legaliai jau galima ne vienus metus: „Keista, kad iki šiol nebuvo sudaryta galimybė registruoti kapitalą eurais. Jeigu tai galiotų, įmonėms nereikėtų sukti galvų ir laukti, kol tokia tvarka būtų pavirtinta.“
Jam pritaria Laura Bešėnaitė, advokatų kontoros „Triniti“ teisininkė. Ji tvirtina, kad valdžia nepaskubėjo priimti teisės aktų, kurių laukia verslo įmonės.
„Verslui nepalanku, kad iki šiol įstatymais nepatvirtinta įstatinio kapitalo ir nominaliosios akcijų vertės perskaičiavimo įvedus eurą tvarka. Verslas gerokai iš anksto planuoja savo veiksmus ir išlaidas, todėl būtų geriau, jei ir ši tvarka būtų žinoma kiek iš anksto“, – VŽ sakė ji. „Šiuo metu diskutuojama dėl specialaus įstatymo projekto, kuriame numatytas dvejų metų nuo euro įvedimo pereinamasis įstatų keitimo laikotarpis. Tai gana ilgas laikotarpis. Tikėtina, kad šis procesas bus nemokamas, nors dėl to dar nėra apsispręsta. Jei bus priimtas Teisingumo ministerijos pasiūlymas, kad visus šiuos veiksmus turėtų tvirtinti notaras, tai tikrai kainuos iki 500 Lt kiekvienai įmonei“, – pridūrė p. Bešėnaitė.
Pereinamasis laikotarpis
Aidas Petrošius, Registrų centro atstovas, VŽ pripažino, kad dar neaiški tvarka, kuri bus taikoma bendrovėms perregistruojant savo įstatinį kapitalą. Bet iki liepos šie įstatymai turėtų atsirasti ir perduoti Vyriausybei, o Seimas juos žada priimti rudens sesijoje. Tai, pasak Registrų centro atstovo, neturėtų gąsdinti verslininkų, nes jiems bus suteikta užtektinai laiko susitvarkyti su įstatinio kapitalo perskaičiavimu į eurus ir jo perregistravimu. Ūkio ministerija VŽ informavo, kad pagal rengiamą Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų projektą nuo 2015 m. visų naujai steigiamų bendrovių nominalioji akcijų vertė turi būti išreikšta eurais. Šiuo metu veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ir akcinių bendrovių (AB) nominaliosios akcijų vertės galės būti keičiamos iš litų į eurus tik nuo 2015 m. sausio 1 d. Pagal projektą nuo 2015 m. sausio 1 d. naujai įsteigtų UAB nominalioji akcijų vertė turės būti išreiškiama sveikaisiais eurais – minimali vienos akcijos nominalioji vertė turės būti ne mažesnė kaip 1 EUR, o naujai įsteigtų AB – eurais ir dešimtimis centų, kai minimali nominalioji vienos akcijos vertė turės būti ne mažesnė kaip 0,1 EUR.
Dabar veikiančių bendrovių įstatinis kapitalas bus išreiškiamas eurais ir centais, suapvalinus jų vertę iki centų. Pavyzdžiui, akcija, kurios nominalioji vertė yra 10 Lt, bus konvertuota į 2,9 EUR nominaliosios vertės akciją.
Siūlomi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai taip pat numato minimalaus įstatinio kapitalo dydžio sumažinimą. UAB įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 2.500 EUR (šiuo metu – 10.000 Lt, t. y. apie 2.896 EUR), o AB – 40.000 EUR (šiuo metu – 150.000 Lt, t. y. apie 43.443 EUR). Taigi po 2015 m. sausio 1 d. šiek tiek sumažės bendrovių steigimo išlaidos.
Šiuo metu veikiančioms bendrovėms bus nustatytas dvejų metų įstatinio kapitalo nominalo pakeitimo terminas, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d.
Įstatymo projekte numatoma, kad kai įstatai bus keičiami išimtinai siekiant pakeisti juose nurodytą įstatinio kapitalo nominalą, bus taikoma supaprastinta procedūra, – sprendimas pakeisti įstatus bus priimamas paprasta balsų dauguma visuotiniame akcininkų susirinkime, atitinkami dokumentai neprivalės būti tvirtinami notaro. Be to, registruojant pakeistus įstatus nebus taikomi jokie mokesčiai ar rinkliavos.
Laiko pakaks
Aušra Ramoškaitė, Ūkio ministerijos atstovė, pabrėžė, kad kol kas apie visa tai kalbama tik derinamame įstatymo projekto variante, todėl jis dar gali keistis. Tačiau Dalia Matukienė, Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, VŽ pranešė, kad praėjusią savaitę Ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime pritarta pasiūlymui nustatyti nemokamą įstatų keitimą, jeigu jis bus susijęs tik su nominalo pakeitimu, tai yra – su euro įvedimu. O Registrų centras siūlytų pasinaudoti euro įvedimu, siekiant paskatinti įmones pereiti prie efektyvesnio, patogesnio ir pigesnio elektroninio registro. „Siūlome nustatyti, kad nemokamai įstatinis kapitalas perskaičiuojamas į eurus ir perregistruojamas, kai įmonė naudojasi elektronine sistema. O jeigu tradiciniu, „popieriniu“, būdu, kai gali prireikti notaro paslaugų, tada atsiranda natūralios išlaidos ir jas turėtų dengti verslo įmonė. Bet tai tik mūsų pasiūlymai, nežinia, ar jiems bus pritarta“, – sakė p. Petrošius. Alminas Mačiulis, Vyriausybės kancleris, VŽ teigė esąs tikras, kad įmonėms nekils didesnių problemų dėl įstatinio kapitalo perskaičiavimo ir perregistravimo: „Galiu patikinti – verslininkams tikrai pakaks laiko visiems šiems veiksmams atlikti. Ir jie veikiausiai išvis nekainuos arba kainuos tik simboliškai.“
Tik iki rugsėjo 30 d.
fiziniams asmenims nuo 18 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai
