Deryboms nejudant, „PKN Orlen“ primena stabdymo galimybę ir kainą

Dėl mažėjančios produkcijos paklausos ir didėjančios jos savikainos „Orlen Lietuva“ pastaruoju metu jau yra smarkiai sumažinusi gamybos apimtį ir planuoja darbuotojų atleidimus. Bendrovės pirmojo metų ketvirčio pajamos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo 43% mažesnės. VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.

**
Vyriausybė nenori nusileisti, nors gamykla, kuri yra pelno šaltinis, dirba nuostolingai. Deryboms atsidūrus aklavietėje, didėja brangaus ir blogiausio atvejo scenarijaus stabdyti gamybą rizika.

Komentarai
Adamas Czyzewskis, „PKN Orlen“ vyriausiasis ekonomistas: „Skaičiavimai atskleistų žalos Lietuvos ekonomikai mastą, jei gamykla būtų uždaryta.“

Raimundas Dabravalskis, UAB „Lukoil Baltija“ tiekimo ir didmeninės prekybos direktorius: „Jei stos gamykla, degalų bus, pasiūla Europoje smarkiai viršija paklausą.“

Atsargos
ES valstybėje narėje nuolat turi būti išlaikytas jai skirtas bendras naftos atsargų kiekis, kuris sudarytų ne mažiau kaip 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo, arba 61 dieną vidutinio dienos vidaus suvartojimo, priklausomai nuo to, kuris kiekis yra didesnis. Valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra valstybės lėšomis kaupia ir tvarko specialiąsias naftos produktų atsargas, kurių įmonė turi kaupti tiek, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus. Likusią atsargų dalį kaupia įpareigotosios įmonės.
Šaltinis: Lietuvos naftos produktų agentūra


99% Tiek „Orlen Lietuva“ skaičiuoja užimanti Lietuvos degalų rinkos.

„Orlen Lietuva“ pelnas (nuostolis),
mln. USD
2009 m. -34
2010 m. -31
2011 m. -6
2012 m. 80,4
2013 m. -94
Šaltinis: „Orlen Lietuva“


„Orlen Lietuva“ – Lietuvos pramonės milžinė *Didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje. 2013 m. sumokėjo 1,406 mlrd. Lt mokesčių, 2012 m. – 1,338 mlrd. Lt.
*Viena didžiausių darbdavių šalyje, šiuo metu „Orlen Lietuvos“ grupėje dirba 2.100 žmonių. Prieš krizę, 2009 m., bendrovėje dirbo 2.959 darbuotojai. *Daugelio Lietuvos įmonių partnerė. Per metus Lietuvos įmonėms sumokama vidutiniškai 1,3 mlrd. Lt. *2006–2013 m. bendra įmonės investicijų į modernizavimą suma – 1,015 mlrd. USD. Adamas Czyzewskis, „Orlen Lietuvą“ (OL) valdančio koncerno „PKN Orlen“ vyriausiasis ekonomistas, VŽ atsiųstame komentare pakartoja anksčiau koncerno ir OL vadovų išsakytas priežastis, kurios pastūmėjo Mažeikių bendrovę į sunkią padėtį. Visas p. Czyzewskio komentaras skelbiamas verslo naujienų portale „vz.lt
“.
Anot „PKN Orlen“ ekonomisto, žemyno naftos perdirbimo gamyklų pajėgumas yra gerokai didesnis nei paklausa, eksporto iš Europos į Atlanto regioną galimybės taip pat ne pačios geriausios, o OL pardavimų efektyvumą mažina didesnės nei konkurentų vežimo geležinkeliu sąnaudos. Anksčiau didžiausios kritikos sulaukdavo AB „Lietuvos geležinkeliai“, o dabar dėl nepakeliamų logistikos išlaidų priekaištaujama Vyriausybei.
„Šios išlaidos tapo nesutarimo su „Lietuvos geležinkeliais“, arba, kitaip tariant, su šalies Vyriausybe, priežastimi“, – teigia p. Czyzewskis.
Anot jo, reiškiamas įsitikinimas, esą „Orlen Lietuvos“ mokami transportavimo mokesčiai yra tinkami (svarus įnašas į valstybinės geležinkelio įmonės, turinčios monopolį, pelną), o mažesni mokesčiai būtų nuostolingi geležinkeliams ir Lietuvos ekonomikai.
„Geležinkelių bendrovė, piktnaudžiaudama monopoline padėtimi, uždirba didžiulius pelnus. Vyriausybė nenori nusileisti, nors gamykla, kuri yra pelno šaltinis, dirba nuostolingai. Deryboms atsidūrus aklavietėje, didėja brangaus ir blogiausio atvejo scenarijaus stabdyti gamybą rizika, – perspėja p. Czyzewskis. – Tokia išvada yra pagrįsta poveikio įvertinimu, kurį atlikome darydami prielaidą, kad Vyriausybė ir toliau laikosi dabartinio status quo.“