Dienos akcentai: aštrus karo poveikis dujų rinkai ir „Nemuno aušros“ finansavimas grynaisiais
Penktą parą tęsiasi JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną ir šio atsakas smūgiuojant kaimynėms regione, o kai kurios šio karo sukeltos ekonominės problemos tik aštrėja.
Katarui sustabdžius suskystintų gamtinių dujų (SkGD) tiekimą, abiem kariaujančioms pusėms paskelbus Hormūzo sąsiaurį uždarytu bei draudimo bendrovėms nutraukiant karo rizikos draudimo polisų galiojimą, penktadalis pasaulio dujų ir ketvirtis jūra keliaujančios naftos lieka atkirstos nuo pasaulio.
Todėl Europos dujų kainos grafikas šią savaitę šovė į viršų kone vertikaliai, analitikai baiminasi 2022 m. ar blogesnės krizės.
Naftos kaina, prasidėjus karui, taip pat didėja (nors trečiadienį stabtelėjo), tačiau poveikis dujų rinkai aštresnis: kitaip nei dalis naftos, SkGD negali būti nukreipta vamzdynais Persijos įlankoje, be to, pasaulinė SkGD sistema yra siauresnė ir struktūriškai mažiau lanksti.
JAV, siekdama stabdyti sparčiai kylančias energijos kainas, pažadėjo suteikti draudimą ir karinio jūrų laivyno palydą žaliavas iš Vidurinių Rytų gabenantiems laivams.
Kodėl tai svarbu
Energijos tiekimo mažėjimas ir jos kainų šuolis didintų infliaciją bendrai, neigiamai atsilieptų įvairių ekonominių sektorių veiklai ir stabdytų ir taip stagnuojančios Europos Sąjungos ekonomikos augimą.
Vis dėlto poveikio mastas priklausys nuo to, kiek karas truks ir plėsis. Atsigaunančios finansų rinkos, atrodo, stato už greitesnę baigtį nei 4–5 savaitės. Kad plėstis jis jau nebeturėtų, galėtų signalizuoti ir JAV kariuomenės vado pranešimas, jog Irano paleidžiamų balistinių raketų skaičius nuo konflikto pradžios sumažėjo 86%, o dronų – 73%.
Dienos infografika
VŽ nuomonė
VŽ šiandien rašo apie į „Financial Times“ sudarytą sparčiausiai augančių Europos įmonių 1.000-uką patekusias Lietuvos bendroves. Tokie reitingai padeda atkreipti dėmesį į sėkmingus verslus, didina prekių ženklo žinomumą užsienio rinkose. Ir, labai svarbu, – stiprina šalies įvaizdį.
Politika ir ekonomika
- Europos Sąjunga paskelbė iniciatyvos „Pagaminta Europoje“ taisykles.
- Būrys su R. Puchovičiumi, vienu iš „Nemuno aušros“ lyderių, susijusių asmenų partijai sunešė apie 60.000 Eur – dalis lėšų sąskaitose atsirasdavo po grynųjų įnašų arba paties politiko pervedimų.
- Vyriausybė paskirstė šiemet 710 mln. Eur siekiantį Gynybos fondą.
Bendrovės ir rinkos
- Lietuvos bankas sieks pritraukti alternatyvą amerikietiškoms mokėjimų sistemoms.
- INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdomai inžinerinių sprendimų grupei „Fern Group“ iškelta bankroto byla.
- „Telia“ pradėjo 26 mln. Eur vertės duomenų centro statybas Vilniaus rajone.
- „Tesonet“ už 18,5% „Holbee“ akcijų sumokėjo 5 mln. Eur.
- Panaikinta elektroninių pinigų įstaigos „Paytend Europe“ licencija.
Biržos
- Visi Baltijos biržos indeksai trečiadienį fiksavo teigiamą prekybą. Brango dauguma biržos bendrovių, daugiausiai kilo pirmadienį smukusi „Vilkyškių pieninės“ akcija.
- Po pirmųjų dviejų nesėkmingų prekybos dienų, prasidėjus karui Viduriniuose Rytuose, pasaulio biržose pasijuto atokvėpis – akcijų indeksai suka aukštyn.
Maloniam laisvalaikiui
Mėgstantiems sekti lietuviško kino pulsą kovo 9–22 d. vyksiantis festivalis „Kino pavasaris“ išskleis bene gausiausią visų laikų lietuviško kino programą, kurioje – devynios ilgametražės ir septynios trumpo metro nacionalinės premjeros.
Šiandien populiariausi:
REKOMENDUOJAME
