Eksportuojant atsiranda pelno mokesčio rizika užsienyje

Lietuvai daugiau eksportuojant paslaugų bei aptarnavimo reikalaujančių gaminių, didėja mokesčių mokėjimo kitoje šalyje rizika – Lietuvos įmonėms vis dažniau užsienio šalyse tenka registruoti vadinamąją nuolatinę buveinę, skaičiuoti jos pajamas ir mokėti nuo jų pelno mokestį užsienio valstybėje. Lietuvoje pelno mokesčio tarifas vienas mažiausių ES, todėl paprastai Lietuvos bendrovė dėl to patiria nuostolių.

Pelno mokesčio tarifai didžiausiose Lietuvos eksporto rinkose

Šalis Tarifas, %

Nyderlandai 25
Švedija 22
Jungtinė Karalystė 21
Estija 21
Rusija 20
Lenkija 19
Baltarusija 18
JungtinėsAmerikos Valstijos 15-39
Vokietija 15,825
Latvija 15

Šaltinis: „PwC“ Lietuvai plečiant eksportą, kyla rizika, kad Lietuvos bendrovė užsienio šalyje neregistruos nuolatinės buveinės, nors tokia prievolė jai jau atsirado. Ypač šis klausimas aktualus eksportuojant paslaugas ar sudėtingesnius gaminius, nes tokiu atveju tenka dažnai lankytis užsienyje ir diegti bei tvarkyti savo gaminius. Verslas siekia turėti ilgalaikes sutartis, nuolatinių klientų, o santykių pastovumas didina riziką, kad įmonei dalį pelno mokesčio per nuolatinę buveinę reikės mokėti užsienyje.
„Mokesčių administratoriai vis daugiau dėmesio skiria vertindami, ar užsienio valstybėje registruota įmonė gali būti laikoma veikiančia per nuolatinę buveinę. Tokius administratoriaus veiksmus galima sieti su didesniu darbuotojų mobilumu, išaugusia elektronine prekyba, glaudesniu tarptautiniu administratorių bendradarbiavimu“, – teigia Lina Surplienė, UAB „PricewaterhouseCoopers“ Mokesčių ir teisės skyriaus projektų vadovė. Rokas Daugėla, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuotasis teisininkas, VŽ surengtame seminare „Tarptautinių sandorių mokestiniai aspektai“ teigia, kad vadinamosios nuolatinės buveinės atsiradimo kriterijai paprastai pateikiami dvigubo apmokestinimo išvengimo su užsienio valstybėmis sutartyse, parengtose pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) modelinę sutartį. Tačiau jeigu tokios sutarties su užsienio valstybe Lietuva nėra pasirašiusi, tuomet taikomi tos užsienio šalies vidaus teisės aktuose numatyti kriterijai.
„Minėtose sutartyse ir EBPO rengiamuose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties paaiškinimuose nuolatinės buveinės apibrėžimas paprastai yra liberalesnis nei vidiniuose šalies teisės aktuose. Tai natūralu – kiekviena šalis nori apmokestinti verslo, kuris plėtojamas jos teritorijoje, pajamų dalį ir taip surinkti daugiau mokesčių į biudžetą. Todėl, nepaisant visuotinai priimto tarptautinės teisės viršenybės principo, bendrovėms svarbu atsižvelgti tiek į vidaus teisės aktų, tiek į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių kriterijus“, – atkreipia dėmesį p. Daugėla. Vadovaujantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis, Lietuvos įmonei reikia registruoti nuolatinę buveinę, jeigu ji toje valstybėje turi veiklos vietą (pavyzdžiui, naudojasi kliento patalpomis, įrenginiais), per kurią ji nuolatos (dažniausiai 6 mėn. ir ilgiau) vykdo savo komercinę-ūkinę veiklą. Anot p. Surplienės, tokia prievolė taip pat atsiranda, jeigu užsienio valstybėje yra vadovybės buvimo vieta, įsteigtas filialas, taip pat jeigu Lietuvos įmonė turi statybos aikštelę, surenka įrangą ar ją prižiūri.