Vadovai ne visada kalti dėl nuostolių

Evaldas Rapolas, advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ partneris


Kieno sprendimai svaresni
Kai sudaroma valdyba, bendrovės vadovo sprendimas svarbiems sandoriams sudaryti nėra pakankamas, nes valdybos kompetencijai priskiriami didelę reikšmę bendrovės veiklai turintys sprendimai. Tam tikrų sprendimų priskyrimas valdybos kompetencijai turi užtikrinti didesnę kontrolę, išsamesnę jų turinio analizę. Valdyba, priimdama jos kompetencijai priskirtus sprendimus, veikia savarankiškai, ji nėra saistoma jai pateiktų bendrovės vadovo pasiūlymų.
Taigi, jeigu vadovas viršys kompetenciją ir priims tokius sprendimus, kuriuos spręsti yra įgaliota valdyba, tai gali būti vertinama kaip pareigų pažeidimas ir jam gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Jeigu vadovas atlieka veiksmus, dėl kurių jau yra priimtas valdybos sprendimas, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jei jis elgiasi ne pagal valdybos sprendimą. Lietuvoje profesionalaus verslo valdymo tradicijos dar gana jaunos, tik formuojasi ir bręsta, prie šio proceso prisideda ir naujausia teismų praktika, apibrėždama ir paaiškindama, koks bendrovės valdymas yra atsakingas ir tinkamas, o koks – vadovui gali užtraukti civilinę atsakomybę ir netgi finansinių sankcijų.
Be to, reikia įvertinti, kad per pastaruosius metus ir bendrovių valdymo schemos tapo sudėtingesnės, daugiasluoksnės: keičiasi verslo karta, vis dažniau įkūrėjai ir savininkai traukiasi iš aktyvios kasdienės veiklos, samdomi vadovai, formuojamos valdybos. Lietuvoje kyla dar gana naujų klausimų: kaip padalinti atsakomybę tarp vadovo ir valdybos, kas yra atskaitingas už priimtus sprendimus, ypač, jei jų rezultatai bendrovei buvo nesėkmingi?
Trūksta paaiškinimo
Nuo pat paskyrimo momento vadovas turi elgtis atsakingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.
Kas yra laikoma sąžiningu, protingu ir apdairiu elgesiu, teisės aktai neapibrėžia, tad tai turėtų būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant ar bendrovės vadovas veikia „protingai ir apdairiai“ reikia atsižvelgti į tai, ko galima pagrįstai tikėtis iš apdairaus asmens. Taip pat pažymėtina, kad vertinant bendrovės vadovo veiksmus apdairumo aspektu teismų praktikoje taip pat atsižvelgiama ir į subjektyvius vadovo požymius, ypač turimą išsilavinimą, darbo patirtį ir panašius kriterijus.
Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vertinant, ar bendrovės vadovas buvo pakankamai apdairus sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, atsižvelgiama į tai, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: šalies turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, atsiskaitymais su kreditoriais, ginčais teisme, daiktinių teisių suvaržymais ir pan. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas elgiasi protingai ir apdairiai, jeigu priimdamas sprendimą jis turi informacijos, reikšmingos šiam pagrįsti.
Civilinis kodeksas bendrąją rūpestingumo pareigą apibūdina kaip reikalavimą, kad kiekvienas asmuo laikytųsi tokio elgesio taisyklių, kad savo veika (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Be bendrųjų elgesio taisyklių, bendrovės vadovui yra keliami papildomi, aukštesni elgesio standartai, didesnio atidumo pareiga.
Atsakomybę dalijasi
Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, ar tai, kad vadovui nepavyko pasiekti tam tikro komercinio, investicinio ar kitokio ekonominio rezultato, dar savaime neteikia pagrindo bendrovės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Tačiau jei nustatoma, kad priimdamas atitinkamus sprendimus įmonės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos verslo rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, atsakomybė ir pareiga atlyginti padarytą žalą gali atsirasti. Bendrovėje gali būti ne tik vienasmenis, bet ir kolegialus valdymo organas – bendrovės valdyba. Valdybos narys, kaip ir bet kuris kitas įmonės vadovas, privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesai. Valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, taip pat pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, bei bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus. Palyginus valdybos kompetenciją su bendrovės vadovo kompetencija matyti, kad valdybos funkcijos iš esmės siejamos su bendrovės vadovo veiklos kontrole, bendresnio pobūdžio valdymo funkcijų atlikimu ir kur kas pasyvesniu dalyvavimu kasdienėje bendrovės veikloje, už kurią atsakomybė tenka bendrovės vadovui.
Evaldas Rapolas advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ partneris