Vartoti ar investuoti

Vis dar esame linkę elgtis ir mąstyti labai vartotojiškai ir pamiršti apie ilgalaikę perspektyvą – tokia išvada peršasi pažvelgus į sociologinį tyrimą, kurio rezultatai sako, kad dažniausiai lietuviai šiais metais žada daugiau išleisti maistui, transportui ir savo pomėgiams. Pritaikant šiai situacijai visiems puikiai žinomą posakį, galima sakyti, kad taisyklių nežinojimas neatleis nuo finansinių sunkumų ateityje...
Sociologinės apklausos rodo, kad tik dešimtadalis lietuvių, gavę didesnę, nei įprastai, pinigų sumą, ją šiais metais išleistų ne tik gardesniam kąsniui ar geresnei meškerei įsigyti, o ir pamąstytų, kaip dar labiau pasirūpinti savo ir artimųjų ateitimi, t. y. taupytų ir investuotų.
Vargu ar šiuo atveju galime kalbėti apie finansinį raštingumą, jo trūkumą, o gal ir nebuvimą, nes čia svarbiausi yra tiesiog prioritetai ir tai, kaip žmogus elgiasi su savo pinigais. Informacijos apie būdus, kur ir kaip taupyti, yra daugiau nei pakankamai, o ir supratimas, kad taupymas nėra lygus tik indėlio sąvokai, atrodo, taip pat įprastas.
Kartais sunku bandyti žmogui įteigti, kad jei jam svarbu yra geras poilsis ir galimybė pasirūpinti savo kasdieniais reikalais, patogia buitimi, tai svarbu turi būti ir finansų valdymo klausimai, nes pirmo žingsnio už jį nežengs niekas kitas. Dažnai net nesuvokiame, kad ilgalaikės investicijos arba tiesiog taupymas ir investavimas yra būtina kokybiško gyvenimo dalis, nes vartojimo išlaidos nekuria pridėtinės vertės arba ją kuria tik labai trumpam laikui. Tarkime, sunkios ligos atveju vargu ar padės tai, kad „investavote“ į gražesnę mašiną ar didesnį televizorių, tačiau jei lygiagrečiai su vartojimo poreikiais buvo investuota ir į vadinamąją finansinę pagalvę – nemaloni gyvenimo situacija bent jau finansiškai neatrodytų tokia sunkiai išsprendžiama.
Ne paslaptis, kad gyvenime didelę įtaką daro maži pasirinkimai. Visiškai ta pati taisyklė galioja ir finansų valdymui, nes kiekvienas teisingai priimtas sprendimas, susijęs su taupymu ar investavimu, tam tikru gyvenimo momentu gali atnešti tikrai didelės naudos. Ir atvirkščiai – savo laiku nepriimtas finansinis žingsnis, tarkime, po dešimties metų gali tapti našta tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Šiais metais Lietuvos ekonomika grįžta į tą lygį, kurį buvome pasiekę prieš pasaulinę finansų krizę, todėl natūralu, kad mūsų šalies gyventojai vis aktyviau ieškos, kam panaudoti didėjančias pajamas. Tiek konkretus žmogus, tiek šeima turėtų labai atsakingai susidėlioti finansų planą, jo perspektyvas ir prioritetus. Kiekvienas finansų patarėjas pasakys, kad taupymas ar investavimas neturėtų būti priešprieša vartojimui, nes tiek vienas, tiek kitas turi sveikai papildyti vienas kitą. Arba žengti koja kojon. Tik tokia sinergija gali sukurti patogų ir itin svarbu – saugų finansinį gyvenimą.
Asta Grabinskė
„Aviva Lietuva“ generalinė direktorė