Ministerija siūlo "Sodrai" mokėti daugiau

Mažųjų bendrijų ir joms panašių verslo formų nariams siūloma nustatyti lankstesnę įmokų „Sodrai“ tvarką, o asmenims, kurie gauna pajamų pagal verslo liudijimus (taip pat jei gauna ir su darbo santykiais susijusių pajamų), siūloma įtvirtinti prievolę mokėti įmokas ir papildomai pensijos daliai.

Vaidotas Kalinauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjo pavaduotojas: „Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos priklausys nuo šių asmenų pomokestinių pajamų.“
Komentaras
Tantjemas geriau mokėti šiemet
Kristina Kriščiūnaitė, UAB „PricewaterhouseCoopers“ vadovaujančioji partnerė

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas sukėlė sumaištį tiek tarp Lietuvos smulkiųjų, tiek tarp stambiųjų verslininkų, taip pat paskatino pagrįstas abejones dėl mokesčių sistemos stabilumo. Nuo 2015 01 01 socialinio draudimo įmokomis bus apmokestinami valdybos ar stebėtojų tarybos narių gaunamos tantjemos ir kitos išmokos, pvz., išmokos pagal civilines sutartis. Gyventojai, gavę tokių pajamų, būtų draudžiami pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Įstatymo projekte numatyta, kad VSD įmokas turėtų mokėti apdraustieji ir draudėjai. Tai reiškia, kad įmonės, mokėdamos tokias išmokas, turėtų iš jų išskaičiuoti 3% dydžio VSD įmokas ir papildomai iš savo lėšų sumokėti 26,7% dydžio VSD įmokas. Socialinio draudimo įmokos siejamos su darbo ar analogiškos veiklos pajamomis iš tęstinės veiklos, kurios dažniausiai yra pastovios ir garantuotos. Valdybos ar stebėtojų tarybos narių pajamos skiriasi tuo, kad tantjemų mokėjimas ar nemokėjimas priklauso nuo akcininkų sprendimų ir yra mokamos tik atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatyme nustatytus apribojimus. Be to, jos mokamos tik kartą per metus ir tik tuo atveju, jeigu yra mokami dividendai. Todėl tantjemų apmokestinimas socialinio draudimo įmokomis neatitinka mokesčių sistemos principų.
Valdybos ar stebėtojų tarybos narių veikla labiau panaši į individualią veiklą negu į darbo santykius, todėl net jei būtų nuspręsta apmokestinti tantjemas „Sodros“ įmokomis, būtų logiška taikyti viršutines ribas, kurios taikomos individualiai veiklai apmokestinti. Tai jau yra ne pirmas VSD įstatymo projektas, siūlantis tokius pakeitimus, įmonėms, kurios skirs tantjemas 2014 m., tad reikia jas išmokėti iki numatomo įstatymo pasikeitimo įsigaliojimo.
Mažosios bendrijos

Pasiūlius smulkiesiems verslininkams tokią patrauklią verslo formą kaip mažosios bendrijos, jų skaičius sparčiai augo. Remiantis VŽ pateikta statistika, 2012 m. įregistruotos 1.166, o 2013 m. – netgi 2.433 mažosios bendrijos. Tokios teisinės formos patrauklumas ir nedidelė mokesčių našta padėjo šiek tiek sumažinant Lietuvoje išsikerojusią šešėlinę ekonomiką. Įstatymo projektu siekiama apmokestinti socialiniu draudimu ir mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, gaunamas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas GPM. Tokiu atveju mažųjų bendrijų vadovų gaunamos pajamos pagal civilinę (paslaugų) sutartį nesiskirtų nuo pagal darbo sutartį bet kurioje įmonėje gaunamo atlyginimo (apmokestinimas abiem atvejais vienodas). Toks teisinio mokesčių reglamentavimo pakeitimas pažeidžia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principus. Dirbti tokioje nepastovioje mokestinėje aplinkoje yra beveik neįmanoma. Valstybės noras surinkti kuo daugiau socialinio draudimo įmokų gali atbaidyti smulkiuosius verslininkus rinktis šią verslo formą.
Ūkininkų apmokestinimas

Šiuo metu ūkininkai ir jų partneriai gali nemokėti socialinio draudimo įmokų, kai jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 14 ekonominio dydžio vienetų arba mažesnis ir jei jie gauna tam tikras pensijas arba pašalpas. Šiuo metu ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazė turi būti ne mažesnė negu 12 minimaliųjų mėnesinių algų (12.000 Lt) ir ne didesnė negu 12 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų sumų (12 x 1.488 Lt = 17.856 Lt). Be to, jiems yra taikomos ir kitos lengvatos. Dabar siūloma naikinti šias lengvatas ir nustatyti, kad socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nuo 50% ūkininkų ir jų partnerių gautų pajamų, kurios yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Be to, siūloma suvienodinti ūkininkų ir jų partnerių bei savarankiška veikla užsiimančių asmenų apmokestinamųjų pajamų viršutines ribas ir padidinant jas iki 60 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų sumos. Šiuo metu individualiai veiklai taikomos viršutinės ribos yra 48 tokie dydžiai, taigi, jos didėtų nuo 71.424 Lt iki 89.280 Lt per metus.
Individuali veikla
Siūloma, kad asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, būtų privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu ne tik pagrindinei, bet ir papildomai pensijos dalims. Dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje (8 str. 2 d.) nustatyti atvejai, kada asmenys, kurie vykdo veiklą turėdami verslo liudijimą, gali nemokėti socialinio draudimų įmokų, būtų panaikinti. Įsigaliojus siūlomiems įstatymo projekto pakeitimams, socialinio draudimo įmokas jie turėtų mokėti nuo 50% deklaruotų pajamų. Iš esmės jų socialinis draudimas būtų suvienodintas su kitų individualia veikla užsiimančių asmenų socialiniu draudimu. Siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jei individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios ūkinės bendrijos apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio skirtumas yra didesnis nei 24 minimaliųjų mėnesinių algų suma, individualiosios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ir mažosios bendrijos nario socialinio draudimo įmokų bazė negali būti mažesnė nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Teigiamas pasiūlymas
Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje (9 str. 5 d.) yra numatyta, kad avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos nėra grąžinamos ir nėra tikslinamos. Tai reiškia, kad net jei apskaičiavus faktinę metinę individualios veiklos pajamų sumą ir metinę VSD įmoką nuo jos susidaro šių įmokų permoka, ji nėra grąžinama. Tokią įstatymo nuostatą sunku suprasti ir logiškai paaiškinti, todėl sveikintina, kad įstatymo projektu siūloma ją naikinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo lankstesnį „Sodros“ įmokų mokėjimo tvarką mažųjų bendrijų, individualiųjų įmonių ir ūkinių bendrijų nariams. Šiuo metu „Sodros“ įmokos skaičiuojamos nuo iš verslo paimamų lėšų, – jeigu asmuo nedeklaruoja, kad išsimokėjo sau darbo užmokestį, „Sodrai“ mokėti nereikia. Dabar įstatyme įrašyta, kad nuo 2015 m. turi atsirasti minimalios įmokos „Sodrai“, nepriklausomai nuo bendrijų narių pajamų.
Ministerija parengtame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte siūlo nustatyti, kad tuo atveju, kai individualiosios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios ūkinės bendrijos pelnas po mokesčio yra didesnis nei 24 minimaliųjų mėnesinių algų suma, individualiosios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ir mažosios bendrijos nario socialinio draudimo įmokų bazė negali būti mažesnė nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų suma. „Jei apmokestinamojo pelno ir mokestinių metų pelno mokesčio skirtumas už praeitus metus yra didesnis nei 24 MMA, tai individualiosios įmonės savininkas, TŪB, KŪB ar MB narys už tuos metus turi būti susimokėjęs socialinio draudimo įmokas nuo 12 MMA“, – projektą aiškina Vaidotas Kalinauskas, SADM Socialinio draudimo skyriaus vedėjo pavaduotojas. Kad atsirastų prievolė mokėti „Sodros“ įmokas nuo 12 MMA, metinis apmokestinamasis pelnas turi būti 28.235,30 Lt ir daugiau. Jei tokio pelno įmonė neturi, prievartos mokėti „Sodrai“ nėra.
Kai bendrijose bus keli nariai, pelno dydžio kartelė didės proporcingai narių skaičiui. TŪB, KŪB ir MB mokesčių inspekcijai deklaruojamą pelną turės išskirstyti kiekvienam bendrijos nariui ir tada bus nustatoma prievolė mokėti socialinio draudimo įmokas.