2030-aisiais Europoje – 27% žaliosios energijos ir 40% mažiau CO2

Iškastinio kuro importo kainos



TEA ekspertai pateikia tris galimus iškastinių energijos išteklių kainodaros scenarijus *Naujosios politikos scenarijus: paremtas idėja, kad iškastinius energijos išteklius importuojančios šalys maždaug per dešimtį artimiausių metų atsisakys juos subsidijuoti ir patvirtins klimato politikos priemones, kurios buvo paskelbtos, tačiau neįgyvendintos.

*Esamos politikos scenarijus: jeigu politinės priemonės, ribojančios iškastinio kuro naudojimą bus ribotos, iškastinio kuro paklausa ir kainos didės, tačiau jos bus nepakankamai aukštos, kad iškastiniai ištekliai būtų keičiami atsinaujinančiais. Galios tik tos klimato politikos priemonės, kurios buvo įgyvendintos iki 2013 m.

*Scenarijus 450: numato griežtesnes globalias politines ir administracines (kainų kontrolė ir mokesčiai) priemones, kurios padėtų išsaugoti bent 50% tikimybę, kad ilgalaikėje perspektyvoje bus siekiama vidutinei atmosferos temperatūrai neleisti padidėti 2 laipsniais Celsijaus (dabartinė padėtis rodo, kad temperatūra gali pakilti 3,6 laipsnio).

Naujosios politikos scenarijus Esamos politikos scenarijus Scenarijus 450

Kuro rūšis Regionas Vienetas 2012 2020 2025 2030 2035 2020 2025 2030 2035 2020 2025 2030 2035

Gamtinės dujos JAV USD/1.000 kub. metrų 95 180 198 212 241 184 205 219 244 170 191 202 209
Europa 414 421 424 435 449 438 457 481 495 407 389 361 336
Nafta USD/barelis 109 113 116 121 128 120 127 136 145 110 107 104 100
Akmens anglys USD/tona 99 106 109 110 110 112 116 118 120 101 95 86 75

Šaltinis: TEA „Pasaulio energetikos apžvalga 2013“ Europos Komisija (EK), rengdama ilgalaikę klimato ir energetikos strategiją, paskelbė sieksianti iki 2030 m. 40% sumažinti anglies dvideginio išlakas ir 27% energijos išgauti iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Tačiau AEI dalį šalys narės nebeturės individualiai nustatytų tikslų, kiek jos turi išgauti iš atsinaujinančių išteklių – iki šiol tokios kvotos galiojo.
Jose Manuelis Barroso, EK prezidentas, spaudos konferencijoje teigė, kad paketas yra ir ambicingas, bet kartu – pasiekiamas. Pastaruoju metu Europos pramonininkai kalba apie tai, kad dėl aukštų energijos kainų, kurias iš dalies lemia EK politika, pramonė tampa nekonkurencinga. Tuo pat metu, vykstant deryboms dėl naujos strategijos, aplinkosaugos organizacijos piktinosi, kad keliami taršos mažinimo tikslai – per maži.
„Mes jau perėjome debatus, kuriuose buvo galima arba būti žaliesiems, arba ginti pramonę. Tai puikiai gali veikti kartu“, – sakė p. Barroso. Kompromisinis EK sprendimas dėl AEI ir anglies dvideginio mažinimo iki 2030 m. priimtas po „pasistumdymo smėlio dėžėje“, tvirtina su derybų eiga susipažinęs VŽ šaltinis. Britų „Financial Times“ sprendimo priėmimo išvakarėse taip pat pabrėžė, kad EK susidūrė su šalių narių vyriausybių, taip pat energetikos, pramonės sektoriams, ekologiniams judėjimams atstovaujančių lobistų atakomis. Viena takoskyra išryškėjo mėginant atsakyti į klausimą: ar ES iki 2030 m. turi kelti konkretų tikslą, kiek energijos turi būti pagaminama iš AEI. Branduolinę energiją plėtojančių Jungtinės Karalystės ir Čekijos atstovai siūlė, kad blokas neužsibrėžtų jokių procentinių rodiklių. Branduolines jėgaines uždaranti ir atsinaujinančių išteklių energetiką plėtojanti Vokietija atvirkščiai: jos atstovų požiūriu, kelti naujus AEI plėtros tikslus 2030-iesiems yra būtina. „Energiewende“ vadinamas Vokietijos energetikos pertvarkos planas numato 2050 m. net 80% energijos pasigaminti iš AEI.
VŽ šaltinių teigimu, EK siūlymo išvakarėse buvo aptariama, kad ES lygiu gali būti užsibrėžtas būtinų 25%, 27% arba 30% tikslas 2030 m. ES šalyse pasigaminti energijos iš AEI. Praėjusiąją savaitę Briuselyje vykusiame ES šalių narių ministrų susitikime esą paaiškėjo, jog tokios šalys kaip Portugalija, Ispanija, Slovėnija, Belgija, Danija, Švedija į AEI investavo astronomines sumas ir dabar patiria, kad šios investicijos, ko gero, niekada neatsipirks.