Europiniai pinigai – ne panacėja
Finansų ministerija (FM) pateikė skaičius ir šie išraiškingai byloja – per vienus metus bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių, dalyvavusių ES paramos projektuose, skaičius kone padvigubėjo, dukart daugiau buvo ir įmonių, kurioms nutrauktos paramos teikimo sutartys, o įmonių, kurios pačios atsisakė skirtos paramos iki sutarties pasirašymo, skaičius išaugo net keturis kartus. Tokius duomenis FM pateikė įvertinusi Bendrojo 2004–2006 m. programavimo dokumento (BPD) ir 2007–2013 m. finansinės perspektyvos rodiklius.
FM skaičiavimu, BPD ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu bankrutavo 26 bendrovės, gavusios ES struktūrinę paramą. Joms išmokėta 24,8 mln. Lt, tačiau sprendimai dėl lėšų susigrąžinimo yra kur kas kuklesni – 7,5 mln. Lt. Tiesa, FM ministerija į vieną krūvą suplaka ir bendroves, ir projekto vykdytojus, todėl statistika darosi reliatyvi – nelygu, iš kokio taško pažiūrėsi...
Skaitant bankrutavusių įmonių sąrašą (pagal 2004–2006 m. BPD), matyti, kad nemažai daliai jų paramos sutartis buvo nutraukta dar nepradėjus įgyvendinti projekto arba nustatytos grąžintinos lėšos, jei parama jau buvo skirta. Taip atsitiko AB „Vilniaus Vingis“, UAB „Energetinės statybos projektai“, UAB „Pamario medis“ ir kt. Tačiau iš bankrutavusių UAB „Narbutas ir Ko“ ir AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ lėšų grąžinti nepaprašyta – šios bendrovės iš paramos lėšų rengė mokymus, todėl projekto tikslai laikomi pasiektais. Projektai įvykdyti, tačiau abiejų bendrovių jau nebėra.
Per 2010 metus įspūdingai padidėjo skaičius įmonių, kurios pačios atsisakė skirtos ES paramos. Tarp pagrindinių priežasčių FM mini lėšų, kuriomis įmonės pačios turėjo prisidėti prie projekto vykdymo, stoką. Dalis atsisakė paramos, nes pakeitė veiklos prioritetus arba realiai įvertino savo galimybes. Vis dėlto svarbiausia numatytų planų atsižadėjimo priežastis – nesugebėjimas rasti pinigų, būtinų bendrajam projekto finansavimui. Ne paslaptis, kad tokių lėšų įmonės dažniausiai mėgina ieškoti bankuose.
Tačiau verslui gūdžiais 2009–2010 m. šis kelias buvo uždarytas – bankai itin nenoriai pradėdavo kalbas dėl kreditų, skirtų bendrajam finansavimui, o tiksliau – praktiškai į tokias kalbas nė nesileido. Tiesa, bankų atstovai tuomet tikino, kad jie lėšų gal ir skolintų, tačiau sakėsi pasigendantys įdomių ir perspektyvių projektų. Kita vertus, galima suprasti ir juos – prasidėjus krizei ir nuostoliams padidėjus, storinti blogųjų paskolų portfelių neskubėjo niekas.
FM aiškina, kad ES struktūrinės paramos lėšos, kurių įmonės atsisako, yra skiriamos kitiems projektams finansuoti pagal numatytas priemones. Tikėtina, kad padėtis įsisavinant europinius pinigus pradės gerėti ir kad naujiems pretendentams pasiseks labiau – daugėja prošvaisčių ekonomikos atsigavimo padangėje, atsiranda įmonių, turinčių ambicingų ir perspektyvių planų. Tikėtina, kad ir bankai nuo paskolų skrynių pagaliau nukrapštys užrūdijusias spynas.
