Vyriausybei pliusas su išlygomis
Šiemet tokie teisės aktai įsigalios lapkričio 1 d., kita įsigaliojimo data – gegužės 1 d. Iki šiol teisės aktai įsigaliodavo tuomet, kai būdavo paskelbiami „Valstybės žiniose“. Rimantas Žylius, ūkio ministras, suskaičiavo, kad per metus susidarydavo 108 kartai – mat tiek kartų išeidavo „Valstybės žinios“.
Nauja tvarka, pasak ministro, leis verslo įmonėms lengviau pasiruošti pokyčiams, ypač tai svarbu smulkiesiems verslininkams – retas kuris jų išgali samdyti teisininkus, nuolat stebinčius teisės aktų pokyčius. Ponas Žylius primena, kad rugpjūčio 1 d. Ūkio ministerijos puslapyje jau bus paskelbti visi teisės aktai, kurie įsigalios lapkričio 1 d.
„Mano supratimu, tai yra labai svarbi „jokių siurprizų“ politikos dalis, kur Vyriausybė siekia stabilizuoti verslą reguliuojančią aplinką, padarydama ją nuspėjamą, parodydama, kad yra paliekama laiko prisitaikyti“, – naujovę komentuoja ūkio ministras. Šią naujovę teigiamai turėtų įvertinti ir verslas – VZ.LT apklausoje apie du trečdalius skaitytojų mano, kad verslas iš to tik laimės.
Pageidavimus dėl valdžios veiksmų nuspėjamumo verslas reiškia ne vienerius ir ne dvejus metus. Ypač skaudžiai tokį nenuspėjamumą verslas pajuto priartėjus krizei ir jai įsisiautėjus. „Naktinės mokesčių reformos“ pavyzdys, ko gero, įeis į vadovėlius, tačiau toli gražu ne kaip sektinas ir teisiškai pateisinamas pavyzdys. Algis Čaplikas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, buvęs ministrų kabineto narys, pripažįsta, kad prastos šlovės susilaukę naktiniai posėdžiai suformavo nestabilios, neprognozuojamos valdžios įvaizdį.
„Bet dabar jau drąsiai galime kalbėti apie kitokią mokesčių politiką. Galbūt per drastiškai buvo pasielgta spaudos atžvilgiu. Valstybės biudžetas didelės naudos iš to negavo, užtat žiniasklaidos padėtis tapo nepavydėtina“, – tikina p. Čaplikas portalo „delfi.lt“ puslapiuose.
Kalbėdami apie valdžios veiksmų nuspėjamumą ir galimybę normaliai planuoti savo veiklą, verslininkai mini ne tik siekį prieš 3 mėn. susipažinti su besikeičiančiais įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais. Verslo pasaulis pageidautų, kad ir įstatymai, liečiantys verslą, ypač – mokestiniai, būtų kaitaliojami kuo rečiau.
Pastovūs mokesčiai ir jokių netikėtumų – toks, regis, sunkiai Lietuvoje įgyvendinamas šūkis yra norma kitose Europos valstybėse, pvz., Šveicarijoje. Sigitas Godelis, turintis šioje šalyje viešbutį, teigia, kad mokesčiai nekaitaliojami taip dažnai kaip Lietuvoje, o jei jau keičiami, tai verslą apie tai būtina informuoti prieš 2 metus. „Ne PVM dydis yra svarbu, o tai, kad jis nešokinėtų į vieną ar kitą pusę. Kai dėl krizės sumanoma keisti PVM ar kitus mokesčius, verslui yra tragedija“, – primena verslininkas. Pasak jo, jei kas nors suskaičiuotų, kiek dėl verslo taisyklių keitimo prarado Lietuva ir jos verslas, pamatytų, kad tai yra milžiniški nuostoliai.
Iki šiol Lietuvoje ne visada buvo laikomasi ir terminų, kurie būdavo būtini nuo įstatymų priėmimo iki jų įsigaliojimo. VŽ tikisi ir linki, kad „dviejų datų taisyklė“ padarytų gerą pradžią šalinant netikėtumus verslui ir būtų realiai įgyvendinta Vyriausybės politika „jokių siurprizų“.
