2011-07-29 00:01

Pinigai su instrukcijomis

VŽ redakcijos nuomonė.
VŽ redakcijos nuomonė.
Atliekamų taršos leidimų pardavimo sandoris šiomis dienomis Lietuvai atnešė 476 mln. Lt. Remdamosi Kioto protokolu, valstybės savo perteklinius taršos leidimus gali perleisti šalims, kurioms pagal tarptautinius klimato kaitos įsipareigojimus jų trūksta. Lietuva per 2008–2012 m. kitoms šalims gali perleisti daugiau nei 50 mln. tonų nustatytos šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų kiekį.

Žvarbi žiema ir dėl to išaugęs energijos vartojimas pirmą sykį per pastaruosius 3 metus kilstelėjo išmetamųjų teršalų kiekį Europos Sąjungoje. 2009-aisiais per ekonomikos recesiją gamyklų ir elektrinių tarša ES buvo sumažėjusi 11%. Tuomet padidėjo ir leidimų perteklius – 2009 m. jis siekė 4,8%, o pernai šis perteklius jau sumažėjo iki 1,9%. Nors europinės ekonomikos didėjimo sugrįžtuvės ir padidino taršos leidimų paklausą, tačiau vis tiek pasaulyje šalių, parduodančių šiuos leidimus, yra gerokai daugiau nei perkančių.

Keturi sandoriai, pagal kuriuos Lietuva pardavė perteklinius leidimus, mūsų šaliai yra pirmieji. Gediminas Kazlauskas, aplinkos ministras, teigia, kad Vyriausybė tęsia pokalbius su kitais potencialiais pirkėjais.

Suma, gauta už leidimus, nemenka, tačiau visi už taršos leidimus gauti pinigai negali nugulti į valstybės biudžeto kasą – lėšos turi būti naudojamos projektams, kurių tikslas – mažinti šiltnamio dujų efektą. Kitaip tariant, dalies pinigų valstybė negalės šiaip sau imti ir „pravalgyti“ – teks pirkti aplinkai nekenksmingų prekių.

Vienas iš prekybos taršos leidimais ypatumų – pirkėjai turi teisę nurodyti, į kokius taršos mažinimo projektus privalo investuoti leidimus parduodanti šalis. O kadangi dėl taršos leidimų pirkėjų vyksta kova, į jų pageidavimus paprastai atsižvelgiama. Lietuvai pageidavimus išreiškė taršos leidimus įsigijusios Ispanija ir Liuksemburgas. Tad turėtume pirkti suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų miesto autobusų, biokuro katilų, o dalį lėšų skirti viešųjų pastatų renovacijai. Tokiems mainams numatyta išleisti 200 mln. Lt.

VŽ kalbintos savivaldybės įmonės džiaugiasi tokiais netikėtai atsiradusiais ekologiniais projektais. Naujų autobusų itin laukia miestų transporto parkai – suspaustomis gamtinėmis dujomis varomi autobusai yra ne tik ekologiški – jie ekonomiškesni, jais važinėti pigiau nei dyzeliniais. Šilumos įmonės nekantrauja įsigyti biokuro katilų. Aišku, nupirktų autobusų bei biokuro katilų kiekis nepatenkins viso poreikio, tačiau vis dėlto tai bus šioks toks indėlis į ekologiško ūkio plėtrą.

Aplinkos ministerijos atstovai tikina, kad Ispanijos nurodymas Lietuvai pirkti ekologiškų autobusų ir biokuro katilų jokiu būdu nereiškia, kad transportas ir katilai bus nupirkti būtent iš šios šalies. To reikalauti jie neturi teisės, išskyrus tai, kad gali prižiūrėti konkurso dokumentų rengimą – taip aiškina VšĮ „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo“ vadovas Arvydas Dragūnas. Ir Aplinkos ministerija, ir minėto fondo atstovai dievagojasi, kad visiems sutartyse numatytiems projektams įgyvendinti bus skelbiami viešieji konkursai. VŽ tikisi, kad jie bus išties skaidrūs ir efektyvūs, o įsigytos prekės netaps „auksinės“.

52795
130817
52791