Apdulkėję Vyriausybės pažadai
Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, savo veiklą pradėjusi 2008 m. pabaigoje, pasišovė iš esmės pagerinti verslo sąlygas, išlaisvinti jį nuo biurokratinių pančių, mažinti kontroliuojančių institucijų skaičių ir kt. Verslo sąlygų gerinimas buvo viena iš svarbiausių ir perspektyviausių Ekonomikos skatinimo plano dalių, verslo sąlygų gerinimo poreikį kiekvienai progai pasitaikius akcentavo valdžios atstovai.
Tam tikslui buvo sukurta (ar atkurta?) Saulėtekio komisija. Tačiau nors valdžios savigyros ir nesiliauja, verslas jau ne pirmą kartą sako tiesiai: verslo sąlygos Lietuvoje negerėja. Netgi atvirkščiai – beveik pusė minėtos apklausos dalyvių teigia, kad verslo sąlygos 15-osios Vyriausybės valdymo metais net pablogėjo, trečdalis respondentų mano, kad jos nekito, ir tik ketvirtadalis mato pagerėjusias verslo sąlygas. „Tai rodo, kad užsibrėžtas tikslas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu gerinti verslo sąlygas nebuvo pasiektas, verslas proveržio šioje srityje nepajautė“, – rinkos dalyvių nuotaikas reziumuoja instituto specialistai.
Ekonomikos skatinimo planas (ESP), kurio vykdymą sukritikavo ir Valstybės kontrolė, šių metų pradžioje kartu su jį reklamuojančiais lipdukais tyliai išnyko iš akiračio. Ūkio ministerija paskelbė, kad šis planas baigtas. Verslininkai tuomet aiškino, kad dėl to nei liūdintys, nei besidžiaugiantys – anot jų, ESP tebuvo viešųjų ryšių akcija.
Panašu, kad toks pats likimas gali ištikti ir verslo sąlygoms gerinti pašauktą Saulėtekio komisiją. Gerų ketinimų ir ambicingų planų turinčios komisijos polėkį netruko užgniaužti lobistiniai institucijų interesai. Komisijos siūlymai, net ir perėję ministerijų bei kitų valstybės institucijų sietą, ilgainiui atgulė paskutinės instancijos – Seimo – stalčiuose. Nežinia kodėl – ar matant pastangų beprasmybę, ar susidūrus su neįveikiama pasipriešinimo siena, ir Saulėtekio, ir Saulėlydžio komisijos posėdžiai ėmė rastis vis rečiau, o kokį pusmetį apie juos apskritai nebegirdėti nieko. Ar jos atliko sako darbą – sumažino biurokratinių institucijų skaičių, pašalino verslą varžančius reikalavimus? Atsakymas – ir minėtame LLRI tyrime.
Sklaidosi ir dar vienas mitas – valdžios pažadas sukurti keliasdešimt tūkstančių darbo vietų, ryškiai sumažinti nedarbą. Rinkos dalyvių manymu, nors ekonomika ir atsigauna, nedarbo problema išliks ir šiais, ir kitais metais. Prognozuojama, kad jei bus priimtas sprendimas didinti minimalią mėnesinę algą ir bus panaikinti verslo liudijimai kai kurioms veikloms (didmeninei prekybai, kaimo turizmo, vertimo, statybos darbų, nuomos paslaugoms), nedarbas dar padidės.
Rūta Vainienė, LLRI prezidentė, mini dar vieną priežastį, kodėl taip lėtai kitąmet turėtų mažėti nedarbas. Pasak jos, rinkoje tvyro neaiškumas – kad ir dėl galimų progresinių mokesčių. Šiai Vyriausybei dar liko dirbti metai su trupučiu. Tikėtis gerų permainų iš Permainų Vyriausybės, ko gero, jau nebeverta. Nebent artėjant Seimo rinkimams valdžia išsitrauks užmaršties dulkių nusėstą programą ir įvykdys vieną kitą rimtą pažadą, prieš kelerius metus duotą verslui.
