Geros aplinkos investicijoms paieškos
Kol kas Lietuvoje jų yra dvi – Klaipėdoje ir Kaune. Kitais investuotojams palankiais dariniais turėjo tapti šeši pramonės parkai (PP), tačiau jie taip ir netapo didžiu masalu, todėl ŪM siūlo pustuštiems PP suteikti LEZ statusą.
LEZ šalininkai tikisi, kad papildomas tokių zonų atsiradimas Lietuvoje padidintų regionų pramoninį patrauklumą ir sudarytų palankesnes sąlygas užsienio investicijoms pritraukti, aukštųjų technologijų verslui plėtoti ir naujoms darbo vietoms kurti. Mat LEZ įsikūrusios įmonės gali būti visiškai arba iš dalies atleistos nuo pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių. ŪM atstovai skaičiuoja, kad vienoje įmonėje, įsikuriančioje LEZ, paprastai sukuriama nuo 70 iki 130 darbo vietų, tad suteikus investuotojams daugiau galimybių kurtis laisvosiose ekonominėse zonose būtų išspręsta nemažai problemų, tarp jų – ir užimtumo.
Apie LEZ naudą kalbantys specialistai tikina, kad būtent toks statusas padėtų kautis dėl investicijų su kaimynėmis, pirmiausia – su Lenkija. Kai kurių savivaldybių, PP šeimininkių, vadovai apgailestauja, kad dėl palankesnių sąlygų investuotojai pasirinko būtent kaimyninių šalių LEZ.
Lemiamą žodį dabar turės tarti savivaldybės. Nors lūkesčiai buvo nemaži, jos turi vos vieną kitą investuotoją, ir tai – ne visos. Aiškinama tuo, kad pritrūko ir gebėjimų, ir išteklių sėkmingai valdyti PP. Iš šešių savivaldybių, turinčių PP, geriau sekasi tik Alytaus ir Šiaulių pramonės parkams. Alytiškių valdžia į ŪM siūlymą keisti PP statusą kol kas žiūri skeptiškai, sprendimą sako priimsianti tik tuomet, jei įsitikins, kad tai bus naudinga investuotojams. Dvejoja ir šiauliečiai, jie mano, kad PP pranašesni nei LEZ, nes parkuose nėra papildomų „įėjimo“ ar kitokių mokesčių, kuriuos taiko LEZ.
Užtat Panevėžio miesto savivaldybė už naujovę balsuoja abiem rankomis. „Yra potencialių investuotojų iš Norvegijos, kurie nori investuoti tik LEZ sąlygomis. Jie čia sukurtų 200 darbo vietų ir mūsų prašė padėti spręsti šį klausimą, kuris iki šiol buvo pusantrų metų vilkinamas, diena iš dienos dalijant pažadus ir nieko nedarant“, – VŽ puslapiuose šiandien guodžiasi Petras Narkevičius, Panevėžio vicemeras. Jo žodžiais, investavimo galimybėmis LEZ domisi dar kelios Norvegijos įmonės. Nepakeitus PP statuso, norvegai pasirinks Latviją – mat netoli Panevėžio, Rėzeknėje, yra LEZ, kur investuotojams sudarytos puikios sąlygos.
Ūkio ministerijos entuziazmą ir viltis sulaukti būrio investuotojų tik dėl to, kad pramonės parkai pakeis statusą ir taps laisvosiomis ekonominėmis zonomis, kiek atšaldo Klaipėdos LEZ vadovas Povilas Vasiliauskas. Pasak jo, net ir pagausinus LEZ teritorijų, laukiamų investicijų į Lietuvą gali ir neateiti. Investuotojų vangumo priežastis – ne tik ir ne tiek mokesčiai.
VŽ ne kartą rašė, kaip susidūrę su lietuviška biurokratija ir neretai – korupcija potencialūs investuotojai savo pinigus nukreipė į kitas šalis. Priežastys, mažinančios Lietuvos patrauklumą, nepašalintos iki šiol – vis dar vargstama susidūrus su teritorijų planavimo problemomis, ilgais terminais, begaliniais projektų, sąlygų derinimais ir pan. VŽ mano, kad gausesnis investicijų srautas į Lietuvą pakryps tada, kai čia bus sukurta tikrai palanki verslui aplinka, kurios laukia visi verslininkai.
