Žodžių fronte nieko naujo

Šalies vadovė pareiškė nematanti nei prasmės, nei reikalo didinti kokius nors mokesčius. Apie tai neseniai VŽ interviu kalbėjo ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė – pasak jos, artėjant 2012 m. rinkimams į Seimą, jokia politinė valia neparems naujų mokesčių.

VŽ primena: ši Vyriausybė pasisako už automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius. Tad santykinė ramybė kokiems metams gal ir galėtų būti garantuota – naujų mokesčių iki rinkimų, matyt, nebus, tačiau štai energetikos sektorius nieko gero nežada ir artimiausią ateitį (artėjantį šildymo sezoną) piešia niūriai. Energetikos ministrui Arvydui Sekmokui susitarti su „Gazpromu“ dėl mažesnių dujų kainų einasi sunkiai, neaiškėja ir suskystintų gamtinių dujų terminalo reikalai – prezidentė vakar dar sykį pakartojo, kad ji yra nepatenkina projekto vykdymo tempais.

O šilumininkai žodžio kišenėje neieško – kaip, beje, ir alternatyvos. Jų dainelė paprasta – atostogaukite kuo kukliau, taupykite, o sutaupytus pinigėlius rudenį pradėkite nešti mums, šilumos monopolininkams...

Ne kartą kartojami šios dainelės žodžiai, regis, užkliuvo ir prezidentei. „Savavaliavimas ir žmonių gąsdinimas, kaip vyksta dabar, kad šilumos kainos drastiškai augs, nebus toleruojamas“, – pareiškė ji vakar. O kaip su šildymo sąskaitomis, kurias žmonės jau regi košmariškuose sapnuose? Pasirodo, prezidentė yra parengusi paketą įstatymų, kurie tiesiogiai turėtų daryti įtaką šilumos kainų suvaldymui. „Deja, Seimas ir vėl šį įstatymą dėl atskirų lobistinių interesų atidėjo iki rudens. Labai norėčiau viešai pasakyti, kad šilumos ūkio depolitizacija yra būtina, kad gyventojai būtų išlaisvinti iš vietos politikų ir monopolijų gniaužtų“, – sakė vakar p. Grybauskaitė. Ir vėl išgirdome viešą „paslaptį“ – regis, šalį valdo ne Seimas, ne prezidentė, ne Vyriausybė, o monopolininkai ir jiems uoliai talkinantys lobistai.

Pasak prezidentės, ten, kur galima konkurencija, gyventojams turėtų būti suteikta teisė rinktis. Tačiau kol kas konkurencija svarbiausiose srityse egzistuoja tik kalbose. Apie monopolijų savavaliavimą retkarčiais vis prabyla premjeras Andrius Kubilius – ir taip jau treti metai. Kalbas apie konkurencijos pažeidimų šalinimą tarsi estafetės lazdelę vienas kitam perduoda besikeičiantys Konkurencijos tarybos (KT) vadovai. Metų metais bedantė buvusi taryba ryškesnių poslinkių nerodo iki šiol.

Žinoma, išskyrus pasikartojančius deklaratyvius KT vadovų pareiškimus. Štai ir Šarūnas Keserauskas, naujasis KT pirmininkas, pirmą savo darbo dieną naujame poste balandžio 4 dieną pareiškė, kad tarp svarbiausių jo uždavinių būsianti kova su monopolijomis – ypač mažmeninės prekybos ir energetikos sektoriuose. Ir čia p. Keserauskas atskleidė dar vieną viešą „paslaptį“ – pasirodo, tokios monopolijos „daro potencialiai didžiausią žalą vartotojams“...

VŽ nuomone, jei valdžios žmonės ir atsakingų institucijų vadovai metų metais darys tokius pačius „atradimus“, Lietuva iš monopolijų ir oligopolijų gniaužtų, matyt, vaduosis dar ne vieną dešimtmetį... Toks pats jovalas, beje, stebimas ir kovos su korupcija fronte. Tiksliau, ir šiame fronte – beveik nieko naujo. Išskyrus senas kalbas.