Geležinkelininkų norai prasilenkia su rangovų realybe

AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) nurodo, iš 4 jos neseniai bendrovės paskelbtų rangos konkursų tik viename sulaukta pasiūlymo, kurio kaina neviršijo planuotos vertės. Bendrovė dar birželį pranešė, kad veikiausiai bus priversta pasiūlymus atmesti, konkursus skelbti pakartotinai, skaidyti ar ieškoti kitų būdų, kaip įgyvendinti Lietuvai svarbius projektus. Liepos pabaigoje paaiškėjo, kad  kainos iš tiesų per didelės ir bus skelbiami pakartotiniai konkursai. Tokios praktikos LG imasi ne pirmą kartą. VŽ jau rašė, kad LG aršiai sukritikavo pasiūlymus pateikusias įmones – apkaltino godumu. Tuomet LG atmetė pasiūlymus Marijampolės–Kazlų Rūdos ir Kazlų Rūdos–Kauno ruožuose, o pakartotinai paskelbti konkursai šiuose ruožuose, LG teigimu, leido sutaupyti maždaug 100 mln. Lt.

Skiriasi ir trečdaliu

Šį kartą nutraukdami pirkimus bendrovės vadovai potencialių rangovų viešai godumu nekaltina, tačiau daugiau nei trečdaliu didesni pasiūlymai sukėlė diskusijų. Štai už Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcijos darbus LG planavo išleisti 113 mln. Lt, o geriausią pasiūlymą pateikusios UAB „Hidrostatyba“ su UAB Geležinkelio tiesimo centru panoro 161,44 mln. Lt.

Valdas Mikelionis, LG Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vyriausiasis inžinierius, mano, kad pasiūlytos kainos neatitinka projektuotų verčių, nes dėl didelės rangos darbų apimties, tikėtina, tiekėjai įvertina papildomą riziką.

Jonas Dumašius, UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas, sako, kad įmonė retai patenka į tokią padėtį, kai konkursas nutraukiamas dėl per didelės kainos, o bendrovė visuomet stengiasi „įtilpti“ į numatytą biudžetą.

„Tai priklauso nuo projektuotojų, kaip jie suprojektuoja ir paruošia užsakovui preliminarią kainą. Jei projektuotojas visiškai nepataiko kainų, tai kaip mes galime pataikyti? Geležinkeliuose labai lengva suskaičiuoti visas medžiagas ir visa kita“, – argumentuoja p. Dumašius.

Virmantas Puidokas, AB „Panevėžio keliai“ (PK) generalinis direktorius, pasakoja, kad beveik kiekvieną LG konkursą pagal darbų specifiką galima skaidyti į dvi dalis. Pirmoji darbų dalis susijusi su geležinkelio sankasos, viršutinės kelio konstrukcijos įrengimu, geležinkelio gardelės paklojimu. Šioje dalyje rangovų siūloma kaina užsakovo lūkesčius dažniausia atitinka.

„LG netenkina ta kainos dalis, kuri susijusi su eismo valdymo sistemų ir signalizacijos įrengimu“, – akcentuoja jis.

Anot PK vadovo, skaičiuojant kainas taip pat svarbi ir ta aplinkybė, kad užsakovas geležinkelių projektuose įpareigoja rangovą įsivertinti visus galimus nenumatytus darbus, susijusius su projekto įgyvendinimu, pavyzdžiui, techninio projekto, darbų kiekių žiniaraščių ir realios situacijos neatitikimus.

Mažos kainos pasekmė

Nerijus Eidukevičius, viename iš nutrauktų konkursų su partneriais dalyvavusios AB „Kauno tiltai“ valdybos pirmininkas, teigia nežinąs LG planuojamosios projekto įgyvendinimo kainos nustatymo metodikos.

„Nors ir turime didelę darbo su LG patirtį, negalime nusakyti bendrų principų, kuriais remiantis jie nustato planuojamąją projekto įgyvendinimo kainą“, – pažymi jis.

Pasak p. Eidukevičiaus, dažnai LG pakartotinai po kelis kartus skelbia tą patį konkursą, vis peržiūrėdami biudžetą ir pakeldami planuojamąją projekto įgyvendinimo kainą.

„Kai kuriais atvejais patikslina reikalavimus taip, kad rangovai gali pateikti mažesnes kainas dėl sumažintos projekto apimties ir pan. Galime spėti, kad dažniausiai skirtingi LG specialistų sprendimai priklauso nuo techninio projekto kokybės“, – nurodo p. Eidukevičius.

Jis pabrėžia, kad LG, kaip ir kitos valstybinės įstaigos, perka projektus ir paslaugas vadovaudamiesi mažiausios kainos principu. Tačiau įsigijus techninį projektą už mažiausią kainą negalima tikėtis, kad jis bus parengtas kokybiškai ir be klaidų.

„Jei projektuotojas, rengiantis techninį projektą, neturi reikalingos kvalifikacijos ir praleidžia esminius projekto sprendinius, mes, juos numatydami ir vertindami, be jokios abejonės, viršysime projektuotojo pasiūlytą „teorinę“ kainą,“ – teigia p. Eidukevičius.

Nors tiekėjai užsimena, kad projektuotojai ne visiškai tinkamai atlieka savo darbą, LG atstovas tikina, kad projektuotojų darbo kokybe neturi pagrindo abejoti, nes projektas priimamas tik atlikus techninio jo ekspertizę, kuri pagal Statybos techninį reglamentą privalo patikrinti projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, įskaitant ir skaičiuojamąją kainą, todėl teigiamas ekspertizes aktas turėtų garantuoti tinkamą projektuotojo parengto projekto kokybę. Anot p. Mikelionio, minėtų techninių projektų rengėjai yra ne viena, o kelios Lietuvos ir užsienio įmonės.

Ponas Dumašius pabrėžia, kad po projekto parengimo praėjo daugiau nei metai, tad per tą laiką pasikeitė ir medžiagų kainos, kita vertus, užsakovas nori naujausių technologijų.

„Kai kurių medžiagų kainos, iešmų konstrukcijos per tą laikotarpį pasikeitė, pakito jų automatinė dalis, bet mums jau reikia skaičiuoti dabartinio laikotarpio kainomis. Kainos keičiasi, ypač keičiasi  technologijos, – pažymi p. Dumašius. – Radome nemažai pasenusių, paklausėme užsakovo, ar reikia tiesti naujos rūšies iešmus, tai atsakė, kad tik naujos, nes ir europiniai reikalavimai yra tokie. O skirtumas tarp projekte nurodytos ir mūsų apskaičiuotos kainos – 15 mln. Lt. Ir ką gali padaryti?..“

Todėl jis įsitikinęs, kad jei projektas sensteli, reikia nedelsiant jį tikslinti.

„Jei praėjo daugiau nei metai nuo projekto parengimo iki konkurso paskelbimo, turėtų būti pasitikslinami sprendiniai, biudžetas, kad neatsitiktų tokios bėdos“, – priduria „Hidrostatybos“ vadovas.

Nebūna identiški

„Pastebėta, kad papildomai paskelbus konkursus tiekėjai randa galimybę sumažinti pasiūlymų kainas“, – tvirtina p. Mikelionis.

VŽ paprašius paaiškinti, kodėl laimėtame „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda rangos darbų pakartotiniame konkurse PK sugebėjo pasiūlyti 17 mln. Lt geresnę kainą, p. Puidokas pažymi, kad pakartotiniai konkursai nebūna identiški, keičiasi techninės sąlygos, darbų organizavimo sąlygos, todėl keičiasi ir pasiūlymų kainos.

„Pirmuose „Rail Baltica“' ruožų tiesimo konkursuose projektams įgyvendinti buvo pasirinkti netinkami projekto sprendiniai. Rangovams buvo iškelta sąlyga atlikti reikalingus darbus, nenutraukus traukinių eismo, kas fiziškai neįmanoma. Todėl rangovai, skaičiuodami kainas, įvertino tai, kad teks tiesti laikiną geležinkelių liniją, į kurią bus nukreiptas traukinių eismas. Linija, atlikus darbus, būtų demontuota. Žinoma, tai ir išaugina kainą“, – pažymi jis.

Pasak jo, paskutiniuose „Rail Baltica“ konkursuose šios sąlygos buvo pakeistos. Užsakovas europinei vežei tiesti, kai reikalinga demontuoti senąja liniją ir nutiesti naują, buvo įsipareigojęs suteikti 24–48 val. eismo pertraukas, o esant gamybiniam būtinumui – ir ilgesnes.

„Dirbant prie veikiančio geležinkelio, darbų organizavimo sąlygos, eismo pertraukų grafikas, pertraukų trukmė turi esminės įtakos objekto savikainai. Numačius eismo pertraukas, rangovai galėjo pasiūlyti patrauklesnes kainas“, – nurodo jis.

Tačiau p. Mikelionis nesutinka su teiginiais, kad paskelbus pakartotinį pirkimą pakeičiamos sąlygos ir tai leidžia sumažinti pasiūlymo kainą.

„Lietuvos geležinkeliai“, pakartotinai skelbdami rangos darbų konkursus, nekeičia projektų techninių sprendinių, darbų apimties ir kitų konkurso sąlygų. Pakartotinių konkursų metu įvertinami ankstesnių konkursų dalyvių nustatyti neatitikimai, koreguojamos konkurso sąlygos pagal pasikeitusius teisės aktus“, – nurodo jis.

Skirtingi standartai

„Reikia pasižiūrėti, ar jie visus atmeta dėl kainos“, – nurodo Stanislavas Kablys, UAB „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius.

Jo teigimu, ruožo Telšiai–Lieplaukė konkurse pasiūlyta kaina yra daugiau nei 30% didesnė, nei LG planavo, bet su laimėtoju rengiamasi pasirašyti sutartį, o štai ruože Šilainiai–Kėdainiai darbus „Eurovia“ ir „Eurovia Lietuvos“ konsorciumas buvo pasiūlęs už kainą, kuri buvo 17% didesnė, nei pradžioje ketino skirti LG, tačiau ji jau nebetinka, t. y. per didelė.

„Šį (pasiūlymą – VŽ) jie atmetė dėl per didelės kainos, o ruože Telšiai–Lieplaukė, kur siūloma kaina yra didesnė 38%, jie jau paskelbė nugalėtoją ir rengiasi pasirašyti sutartį“, – pabrėžia p. Kablys.

Anot jo, tai ne vienintelis atvejis, kai LG tinka ir gerokai didesnė kaina.

„Retorinis klausimas: kodėl tada nenutraukė ruožo Telšiai–Lieplaukė konkurso? Kodėl ten geros kainos, nors jos didesnės, o Klaipėdoje, kur pridėjo visą gatvės projektą, o savo skaičiuotinos kainos nepadidino? Kaip tuomet buvo galima įtilpti į jų kainą? Jokių galimybių nėra, kokie gali būti komentarai?“ – svarsto p. Kablys.

Ponas Mikelionis teigia, kad LG, ruošdamiesi konkursui tiek pagal techninio projekto skaičiuojamąją kainą, tiek pagal kitas konkurso technines specifikacijas, nustato pirkimo vertę, kuria vadovaujantis parengiami konkurso pirkimo dokumentai ir juose nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams.

„Pažymime, kad projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų konkurso nugalėtoju paskelbto tiekėjo pasiūlyta kaina nėra daug didesnė (< 5%) už nustatytą pirkimo vertę“, – tvirtina jis.

***

KOMENTARAS

Gali ir derėtis

Sigita Jurgelevičienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja:

„Konkurso nutraukimas dėl per didelės kainos – visiška perkančiosios organizacijos diskrecija. Praktika tokia, kad dažniausia tai siejama su planuotomis ar tam projektui gautomis lėšomis. Aišku, „Lietuvos geležinkelių“ atveju jie gal patys savo lėšas uždirba ir planuoja, bet vėlgi jie, matyt, pasitikrina rinką, numato pirkimui vienokią sumą ir tai veikiausiai jiems yra pagrindas spręsti, kad ta kaina neatitiko jų planuotų lėšų. Kai būna biudžetinių organizacijų atveju ar gaunama europinė parama, tai tos lėšos vienam ar kitam pirkimui dar aiškesnės.
Bet įstatyme yra ne tik teisė, bet ir pareiga, t .y. perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo metu turi sau kelti kainos klausimą ir svarstyti, ar ji priimtina, ar per didelė.

Jei perkančioji organizacija nurodo tą sumą, formuluodama, kad pirkimo suma skelbime yra tokia, arba nurodo, kad negali viršyti tos kainos, tai ji vienareikšmiškai turi atsižvelgti ir, jei kaina didesnė, – atmesti pasiūlymus.

„Lietuvos geležinkelių“ planai, ar skelbti konkursus pakartotinai, ar ieškoti kitų pirkimo būdų – juos išskaidyti į smulkesnes dalis, atskirai įsigyti medžiagas ir darbus, ar tam tikriems darbams pasitelkti savo ar kitų rangovų pajėgumą, visiškai atitinka įstatymus, nes tas pirkimas baigtas ir perkančioji organizacija turi viskas galimybes. Bet „Lietuvos geležinkeliai“ turi ir kitą galimybę – skelbiamas derybas, per kurias gali derėtis dėl kainų.“

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“.