Investicijos į geležinkelių infrastruktūrą auga it ant mielių

Šiemet ir 2015 m. į geležinkelio infrastruktūrą Lietuvoje bus investuota po 930 mln. Lt – dvigubai daugiau nei iki šiol. Anot Susisiekimo ministerijos, iki 2015 m. pabaigos turi būti panaudotos visos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšos, todėl bus baigiama daug geležinkelių projektų („Rail Baltica 1“, antrųjų kelių statyba). Visi konkursai dėl šių projektų jau įvykę. Šiemet 10% daugiau lėšų, skaičiuojant su ES parama, skiriama ir keliams.

Kauno tiltai

Nerijus Eidukevičius, AB „Kauno tiltai“ (KT) valdybos pirmininkas, teigia, kad Lietuvoje geležinkeliai yra auganti transporto infrastruktūros statybos sritis. Dėl šių priežasčių pajamų dalis iš šių projektų KT pernai nuo 23% išaugo iki 29%. Šiemet šis santykis dar labiau pakryps geležinkelių naudai – iš tokių projektų planuoja gauti 460 mln. Lt pajamų, o iš kelių tiesimo – 220 mln. Lt. Tiesa, pastarieji Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir savivaldybių konkursai nusikėlė, todėl pajamos iš šios srities gali būti dar mažesnės.

„Lietuvoje investicijos į kelių infrastruktūrą krizės metais sumažėjo beveik du kartus ir jau penkerius metus nėra žymesnių finansavimo pokyčių, – teigia p. Eidukevičius, – kainos nuolat auga, todėl už tas pačias lėšas dabar galime atlikti žymiai mažiau darbų.“ Sektoriaus negelbės ir naujas 2014–2020 m. ES finansavimo periodas – pirminiais duomenimis, keliams numatoma skirti apie 35% mažiau lėšų nei 2007–2013 m.

Dairosi Švedijoje

KT pajamos pernai siekė 504 mln. Lt, arba 20% daugiau nei 2012 m., tačiau pelnas iš esmės liko toks pats – 5 mln. Lt.

„Visuomet stengiamės baigti projektus anksčiau nustatytų terminų, todėl 2013 m. anksčiau numatytų terminų buvo baigti keli svarbūs projektai“, – didesnių pajamų priežastį įvardija p. Eidukevičius. O bendrovės pelnas, anot valdybos pirmininko, mažėja dėl kelių priežasčių: nuolat auga konkurencija, konkuruojama ne kokybe, mažiausia kaina.

„Neįmanoma konkuruoti su bendrovėmis, kurios nemoka mokesčių, naudoja neapmokestintą akcizu kurą ir pan. Deja, šiuo metu viešųjų pirkimų sistema nesirūpina tokiais dalykais, jau nekalbant apie poreikį pirkti kokybišką produktą, kuris dažniausiai nepatenka į pigiausios prekės kategoriją, – teigia p. Eidukevičius, – padėtį apsunkina ir tai, kad Lietuvoje nėra aiškios transporto infrastruktūros strategijos, nėra konkrečių ateities planų.“

2012 m. pabaigoje beveik visos „Kauno tiltų“ akcijos priklausė Lenkijos bendrovei „Trakcja“ S.A., ši savo ruožtu priklausė ispanų įmonei „Comsa EMTE“, tai didžiausia infrastruktūros įmonių grupė Ispanijoje.

KT turi rimtų planų pradėti veiklą Skandinavijoje, o konkrečiai – Švedijos rinkoje.  „Šiuo metu Švedijoje steigiame bendrovę, deramės su didelėmis Švedijoje dirbančioms kompanijomis dėl galimybės atlikti subrangos darbus statant kelius ir tiltus. Netolimoje ateityje iš šios rinkos tikimės ilgalaikių nuolatinių pajamų“, – apie planus kalba p. Eidukevičius. 2013 m. KT pradėjo veiklą Latvijoje, pernai bendrovės pajamos Latvijoje siekė 25 mln. Lt. 2012 m. KT konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje pažymima, kad bendrovė bankams yra įsipareigojusi laikytis tam tikrų sąlygų, kurių svarbiausi yra finansiniai rodikliai. Bendrovė nesilaikė 2012 m. gruodžio 31 d. vieno finansinio rodiklio, tačiau gavo bankų raštą, kad jie netaikys sutartyse numatytų sankcijų.

Su maža marža

UAB „Šiaulių plentas“ konsoliduotos pajamos 2013 m. siekė 230 mln. Lt, arba 30 mln. Lt mažiau nei 2012 m., mažėjo jos ir 2012 m., palyginti su 2011 m. Juozas Aleksa, „Šiaulių plento“ generalinis direktorius, teigia, kad prastesniems įmonės rezultatams įtakos turėjo įmonės Lenkijoje pardavimas, turto perkainojimas.

„Maržos kelių statybos konkursuose nedidelės ir nuolat krinta, todėl bendrovė planuoja plėsti kitas veiklas – iš geležinkelių užsakymų planuojama padidinti pajamų dalį iki 30%. Šiemet bendrovė tikisi kiek didesnių pajamų – 250 mln. Lt. Iš ankstesnių metų finansinių ataskaitų matyti, kad 2011 m. bendrovė dirbo su labai maža marža – bendrasis pelnas vos siekė 5 mln. Lt, o 2012 m. jis jau buvo didesnis – 33 mln. Lt. Grupės nuostolis iki apmokestinimo 2011 m. buvo 19 mln. Lt, o 2012 m. – bendrovė gavo 9,6 mln. Lt ikimokestinio pelno.

Tačiau ir 2012 m. pelnui audito bendrovė „PricewaterhouseCoopers“ turėjo tam tikrų priekaištų. Anot jos, kai kuris turtas bendrovėje buvo apskaitomas ne rinkos kainomis. 2012 m. grupė baigė darbus pagal ilgalaikę sutartį, pradėtą vykdyti 2011 m., ir patyrė 4 mln. Lt nuostolių. Anot p. Aleksos, tai buvo grupei priklausiusios Lenkijos bendrovės projektas. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad šie nuostoliai turėjo būti pridėti ne prie 2011 m., o prie 2012 m. finansinių metų, dėl to 2012 m. pelnas turėtų sumažėti 2,6 mln. Lt.

„Šiaulių plento“ grupei taip pat priklauso UAB „Žemaitijos keliai“ ir kelių tiesimo bendrovė Karaliaučiuje. 2011 m. birželio 30 d. grupė pardavė UAB „Grundolitos grupė“ su šiai grupei priklausančiomis bendrovėmis. 2013 m. finansinių ataskaitų bendrovės dar nėra pateikusios.

„Panevėžio kelių“ grupė 2013 m. konsoliduotų duomenų nepateikė. 2012 m. grupės konsoliduotos pajamos siekė 709 mln. Lt – 60 daugiau nei 2011 m. pabaigoje. Tai leido bendrovei 2012 m. uždirbti beveik tris kartus daugiau pelno iki mokesčių – (27,5 mln. Lt) nei 2011 m. Bendrojo pelno marža 2012 m. siekė 9,8%, kai 2011 m. ji buvo 1,6%

2012 m. finansinės ataskaitos duomenimis, bendrovė turi 15 bendrovių akcijų, per AB Panevėžio statybos trestą ji valdo dar devynias bendroves, viena iš jų – o „PST investicijos“ turi šešis NT projektus. Ataskaitoje teigiama, kad pusę pajamų grupė gauna iš pastatų ir statinių statybos, o pusę – iš kelių ir geležinkelių tiesimo.

Ryškesnis augimas 2012 m. buvo iš kelių ir geležinkelių. Pajamos iš pastatų ir statinių statybos 2012 m. liko tokio paties lygio. „Panevėžio kelių“ grupės EBITDA 2012 m. siekė 45,5 mln. Lt, kai 2007 m. – 2008 m. ji buvo dvigubai didesnė.