Panevėžio LEZ taikosi į užsienio investuotojus
Pasak Laimio Marcinkevičiaus, UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ (PLEZ) valdybos pirmininko, prioritetas teikiamas užsienio kapitalo įmonėms, kurios jau dirba Lietuvoje arba planuoja čia perkelti gamybą.
„Diskutuojame su logistikos bendrovėmis, viena yra ypatingai susidomėjusi galimybe perkelti savo sandėlius iš Vilniaus į Panevėžį dėl patogesnės geografinės padėties ir mažesnių kaštų. O mes šioje srityje turime daug patirties, logistikos ir gamybos įmonėms esame pastatę 150.000 kv. m ploto pastatų“, – pasakoja p. Marcinkevičius.
Dvi gamybos įmonės, su kuriomis šiuo metu derinamos kainos, terminai ir sutarčių reikalavimai, vertina ir kitų Lietuvoje veikiančių LEZ pasiūlymus.
„Žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonė ir automobilių pramonės, elektrotechnikos įmonė, gaminanti komponentus“, – potencialių investuotojų veiklos sritis nurodo p. Marcinkevičius.
Jis skaičiuoja, kad per artimiausius kelerius metus bus pritraukta 60-70 mln. Lt investicijų.
VŽ skelbė, kad Norvegijos siuvimo bendrovė „Devold“ Panevėžio LEZ teritorijoje beveik 6,5 ha sklype statys naują gamybos pastatą. Bendra šio projekto vertė siekia 33,7 mln. Lt. Įmonė planuoja į naują pastatą perkelti jau esančias 260 darbo vietų, o per 3 metus papildomai sukurs dar 100 naujų darbo vietų.
Vilioja paslaugų paketu
Į 8 sklypus padalytame Panevėžio LEZ įrengti vidiniai keliai, atvesti pakankami elektros pajėgumai. Šalia sklypų yra dujų įvadas, išvedžiotas miesto vandentiekis, kanalizacija, lietaus nuotekų surinkimo tinklai.
„Teritorija iš esmės yra parengta. Investuotojams reikia atsivesti komunikacijas tik į savo sklypus, o tai nėra didelės išlaidos“, – privalumą nurodo p. Marcinkevičius.
Jis įsitikinęs, kad pavyks susitarti su potencialiais investuotojais ir dėl to, kad „Ogmios“ grupė yra vysčiusi ne vieną statybų projektą, turi savo projektavimo ir statybų valdymo bendroves.
„Užsienio kapitalo įmonės, kurios ateina, susiduria su juridiniais, projektavimo ir statybos darbų sunkumais. Statybos – ne jų verslas, todėl labai svarbus visas paslaugų paketas. Statome daugiau kaip 20 metų, be to, galime padėti potencialiems investuotojams suderinti finansavimo sutartis su Lietuvoje veikiančiais bankais prisiimant dalinę riziką, investuojant į ilgalaikės nuomos projektus nuosavas lėšas“, – sako p. Marcinkevičius.
Panevėžio LEZ investuotojus domina ir dėl pakankamos kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos regione. Užsidarius „Ekranui“ ir kitoms gamykloms liko pakankamai specialistų, be to, technikos specialybių moko Kauno technologijos universiteto filialas Panevėžyje.
Laukia „Rail Balticos“
Papildomą impulsą regiono verslininkams ir LEZ įsikursiančioms įmonėms turėtų suteikti šalia nutiesti planuojama Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ linija.
„Panevėžio LEZ yra tinkama vieta įkurti intermodaliniam krovos terminalui“, – galimybę nurodo p. Marcinkevičius.
LEZ veiklą vystančios bendrovės penkerius metus nemoka pelno mokesčio, vėliau (10 metų) taikoma 50% pelno mokesčio lengvata. Visą šį laikotarpį galioja nuolaida nekilnojamojo turto mokesčiui.
Pagal priemonę „Invest LT“, kuri skirta pramoninių parkų inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, pramoninių parkų rinkodaros plėtrai, 2007–2013 m. laikotarpiu skirta 180,7 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.
Šiuo metu yra sudaryta 16 projektų sutarčių už 160,81 mln. Lt (projektų vykdytojams išmokėta 70,64 mln. Lt).
Lietuvoje suplanuotos 7 laisvosios ekonominės zonos: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose, Panevėžyje, Akmenėje ir Marijampolėje.
