Verslas stoties rajone: baidytis nebėra ko
Kad ir kur nuvyktum – į Kauną, Varšuvą, Amsterdamą ar Paryžių, – stoties rajonai visur panašūs: niūroki, šiek tiek apšnerkšti ir aliuzijų į prabangą čia neverta ieškoti. Tačiau jie dažniausiai yra netoli centro ar net senamiesčio, gyvybingi, pilni žmonių, tegul ir skubančių. Tad verslininkai suinteresuoti rastis jiems ant tako: kas keletas žingsnių čia pamatysi užkandinę, krautuvę, kirpyklą, drabužių ar batų taisyklą, alaus barą. Būrimo salonai, sekso reikmenų parduotuvės, lombardai, lošimo salonai čia irgi randa vietos. Lankytojų – taip pat.
Vis dėlto stoties rajonai pamažu keičiasi. Anksčiau stotis asocijuodavosi su vadinamąja vietos publika – girtuokliais, save siūlančiomis moteriškėmis, kišenvagiais, benamiais, nakvoti įsitaisančiais ant suoliuko ar šalia jo. Dabar šis rajonas gerokai prasivalė.
Keičiasi ir aplinkinių namų gyventojai – senąją kartą, kuriai buvo nesvetima sovietinė gyvensena, įsigiję jų būstus vis dažniau keičia jaunesni, išsilavinę, aukštesnes pajamas uždirbantys miestiečiai, kurių dauguma mažose krautuvėlėse apsiperka mieliau nei prekybos centruose, o po darbo nueina pasėdėti į kavinę ar alaus barą, esantį čia pat – už kampo, ir į baro savininką, stovintį čia pat, kreipiasi vardu.
Brangiai neparduosi
Kintanti aplinka, gerėjanti kaimynystė, garantuoti dideli praeivių srautai ir gerokai mažesnė patalpų nuomos kaina pritraukia vis daugiau smulkaus verslo atstovų. Vis dėlto geriausiai pokyčius gali įvertinti senbuviai, čia dirbantys ilgus metus.
„Stoties rajono bijoti nereikia. Anksčiau visko būdavo, tačiau dabar čia saugu taip pat, kaip ir kitur. Žmonių čia visada daug, bet konkurencija irgi nuolat didėja. Anksčiau gėlėmis prekiavome keliese, o dabar pardavėjų prisikūrė galybė. Todėl būti vien klientams ant tako neužtenka, turi dėl jų stengtis, kad pasirinktų ne kitus, o tave. Pavyzdžiui, mes jau ilgą laiką siūlome atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir mokėjimo kortelėmis“, – sako vilnietė Elena Babravičienė, firmos „Campanula“ savininkė.
Moteris prie autobusų stoties dirba nuo tada, kai ten buvo prekiaujama tik kioskuose. Prieš 16 m. vietoj jų buvo įrengti paviljonai.
„Tąsyk įsigijau patalpas. Anuomet jos kainavo apie 80.000 Lt. Dabar tai yra mano pranašumas prieš konkurentus, nes nereikia mokėti nuomos mokesčio. Vienintelis trūkumas – nors žmonių čia daug, bet jie praeinantys, o ir mokėti daug nelinkę. Gėlių kainos pas mus kone perpus mažesnės negu centre. Tačiau išgyvename, nes srautai, kaip minėjau, nemaži“, – pasakoja p. Babravičienė.
Tai, kad kainodara yra jautrus dalykas, patvirtina ir Paulius Paulauskas, alaus baro „Pilėnai“ bendraturtis.
„Jei tokį barą turėtume senamiestyje, kainos būtų didesnės. Kita vertus, tada ir už nuomą mokėtume kelis kartus brangiau. O juk nuo mūsų iki senamiesčio – vos kelios minutės kelio. Be to, šis rajonas keičiasi tiesiog akyse, nesulyginsi su tuo, kas buvo prieš porą metų, kai tik čia įsikūrėme. Dabar ir namų kur kas daugiau rekonstruota, ir gyventojų, galinčių sau leisti pavakaroti bare, nuolat daugėja. Manau, šis rajonas yra perspektyvus, tad tie, kurie įsikuria čia šiandien, netrukus džiaugsis dėl tokio savo sprendimo“, – sako p. Paulauskas.
Arčiau senamiesčio
Šalia autobusų ir traukinių stočių palankios sąlygos apgyvendinimo verslui plėtoti. Natūralu, kad aplink stoties rajoną kuriami ekonominės klasės viešbučiai ir ypač daug nakvynės namų.
„Nakvynės namų koncentracija stoties rajonuose yra įprastas reiškinys visame pasaulyje. Žinoma, jei šalia Vilniaus stoties būtume įsikūrę mes vieni, svečiais nereikėtų su kitais dalytis. Tačiau tai, kad mūsų pavyzdžiu paseka vis daugiau verslininkų, rodo, kad šis sprendimas perspektyvus. Vis dėlto jei neskirsi lėšų remontui, komfortui, paslaugų kokybei, svečiai greičiausiai bus pasirengę sumokėti keliais litais daugiau, bet pailsėti kaip žmonės. Todėl siekiame, kad ir iš išorės mūsų nakvynės namai patrauktų dėmesį, ir viduje kiekvienas apsilankęs gautų tinkamų paslaugų“, – yra sakęs Rolandas Kasparaitis, UAB „Rolvinkas“, valdančios dvejus turistų nakvynės namus „A Hostel“, direktorius.
Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokioje vietoje žmonės apsistoja trumpam ir paskui tęsia kelionę. Todėl jei norima pritraukti turistų, kurie mieste ketina būti ilgėliau, verslui reikėtų rinktis kitą vietą.
„Pirmuosius nakvynės namus buvome įkūrę arčiau stoties. Dirbant šalia stoties, tenka taikytis prie klientų ritmo – jie atvažiuoja tik pernakvoti ir toliau keliauja. Vadinasi, dirbti tenka visą parą. O ir stoties rajonas nėra pats saugiausias. Taigi pardavėme nakvynės namus ir verslą kūrėme iš naujo. Šįkart senamiestyje“, – patirtimi dalijasi Aleksandra Kiseliovienė, nakvynės su pusryčiais namų „Vilnius Home“ savininkė.
Verslininkė gali palyginti ir klientų segmentus. Tie, kurie ieško nakvynės šalia autobusų ar traukinių stoties, paprastai apsistoja tik nakčiai. Norintieji patyrinėti miestą renkasi nakvynės namus senamiestyje.
„Tokie turistai apsistoja ilgesniam laikui, vadinasi, išleidžia daugiau pinigų“, – apibendrina pašnekovė.
Jaučiasi saugiai
Kaune šalia autobusų ir traukinių stoties taip pat smulkusis verslas pulsuote pulsuoja. Tai, kad tarp stočių yra turgus, pritraukia dar daugiau galimų pirkėjų. Tačiau ir tenykščiai verslininkai susiduria su kai kuriomis problemomis. Liudmila Bankauskienė, sportinių šokių reikmenų parduotuvės Kaune „Liudmilos salonas“ savininkė, atkreipia dėmesį į automobilių statymo vietų trūkumą. Jos nuomone, tai vienas pagrindinių šio rajono trūkumų verslui plėtoti.
„Čia dirbame daugiau nei dešimt metų. Prekiaujame specializuotomis prekėmis, todėl praeinantys pro šalį retai užsuka. Ateina tie, kuriems reikia šokiams skirtų daiktų. Šalia parduotuvės yra kelios automobilių statymo vietos, tačiau reikia dalytis su kaimynais. Klientai mėgsta patogumą, jei nėra vietos automobiliui statyti, ir į parduotuvę neužsuka“, – kalba p. Bankauskienė.
Verslininkė svarsto, kad jei reikėtų rinktis, kur dabar kurti verslą, galbūt mėgintų ieškoti patalpų miesto centre.
„Patalpas esame nusipirkę. Jei reikėtų mokėti nuomą, nežinau, ar rinkčiausi parduotuvei šią vietą. Galbūt žvalgyčiausi patalpų Laisvės alėjoje“, – šneka p. Bankauskienė.
Paklausta apie saugumą, verslininkė juokdamasi sako, kad jei kas nors vogtų šokėjams skirtas prekes, iš karto sėstų į kalėjimą. Juk tokias prekes sunku parduoti.
„Problemų dėl saugumo neturime. O einant gatve visko gali nutikti ir nuo rajono tai nelabai priklauso“, – tikina verslininkė.
O štai Klaipėdoje, nors autobusų ir traukinių stotys yra netoliese, čia smulkiojo verslo koncentracija nėra tokia stipri. Vaida Nader, Klaipėdos UAB „Nutty“ direktorė, pusantrų metų valdė kavinę uostamiesčio stoties rajone ir tvirtina, kad šis rajonas bendrame miesto kontekste beveik neišsiskiria, tačiau pripažįsta, kad dalies žmonių nuomonę vis dar formuoja stereotipai, esą čia turėtų būti nesaugu.
VERSLO TRIBŪNA
Šventinis laikotarpis įmonėms – ne tik graži tradicija bei simbolinis paminėjimas, bet ir galimybė stiprinti santykius su partneriais, klientais bei darbuotojais. Verslo dovanos vis dažniau suvokiamos kaip strateginė priemonė, galinti perteikti įmonės vertybes ir ilgam įsiminti gavėjui.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
„Anksčiau turėjome kavinę, o dabar pakeitėme veiklos kryptį – teikiame maitinimo paslaugas, todėl teko išsikelti, nes reikėjo erdvesnių gamybos patalpų. Bent jau Klaipėdoje – nemanau, kad šis stoties rajonas kuo nors ypatingas. Galbūt jei būtume turėję kavinę senamiestyje, greičiau būtume subūrę nuolatinių klientų. Bet tai padarėme ir šalia stoties, tik lėčiau. Beje, keliaujantieji autobusais ar traukiniais retai užsukdavo į kavinę, nebent vasarą, kai lauke buvome pastatę staliukų. Pagrindiniai mūsų klientai iš anksto užsisakydavo staliukus savo šventėms. Tik iš klientų ir išgirsdavome klausimų, kodėl čia dirbame, mat žmonės stereotipiškai mano, kad šis rajonas prastas. Bent jau aš retai čia pamatydavau benamį ar išgirsdavau apie muštynes“, – patirtimi dalijasi p. Nader.
Tad neigiamas stoties rajono įvaizdis dar įsišaknijęs tik gyventojų mintyse, bet verslininkai vis sparčiau ir drąsiau čia kuriasi ir tuos stereotipus laužo.
Perspektyvus rajonas verslo pradžiai
Arnoldas Antanavičius, „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas:
„Norint plėtoti smulkųjį ar vidutinį verslą Vilniuje maitinimo, prekybos segmente, manytume, kad nereikėtų skubėti dairytis patalpų senamiestyje, nes praktika rodo, jog čia naujoms idėjoms ir naujiems verslams įsitvirtinti gana sudėtinga, nors yra senamiesčio prestižas, didelis žmonių srautas. Pagrindinė priežastis, kodėl naujas verslas senamiestyje dažnai nepasiseka, yra ta, kad čia nuomos kainos vidutiniškai 3–4 kartus didesnės nei atokesniuose mikrorajonuose ir išsilaikyti gana sunku.
Stoties rajone, kuris iš esmės ribojasi su senamiesčiu, kainų lygis labai priklauso nuo konkrečios vietos, bet čia nuomos kainos yra iki 3 kartų mažesnės dėl to, kad rajonas nėra tiek išplėtotas kaip senamiestis. Be to, vis dar gajus neigiamas stoties rajono įvaizdis. Tačiau pastebime tendenciją, kad auga komercinių patalpų paklausa, ir įžvelgiame teigiamą stoties rajono perspektyvą. Manome, kad naujam verslui ar naujoms idėjoms geriausia startuoti tokiuose mikrorajonuose (įskaitant stoties rajoną), kur sąnaudos ir įvairūs reikalavimai kur kas mažesni. Be to, patalpų pasirinkimas yra kur kas didesnis nei senamiestyje. Atitinkamai lieka daugiau išteklių investuoti į kokybę, verslo išskirtinumą. Tokiu būdu pelnius žinomumą ir klientų pripažinimą galima galvoti apie sėkmingą verslo plėtrą – net senamiestyje.
