Senos investicinės idėjos dar tik skinasi kelią Lietuvoje

Investicijų valdymo įmonė „Prudentis“, jau ne pirmą kartą bandanti pasiūlyti su vertės investavimo strategija susijusių priemonių, įsteigė ir pradeda platinti atvirąjį suderintą investicinį fondą „Prudentis Quantitative Value Fund“. Fondo valdytojai skelbia, kad fondas yra „pirmasis Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio pasaulyje, investuojantis į plačiai išskaidytą akcijų portfelį, į kurį akcijos yra atrenkamos pagal griežtą formulę, pagrįstą vertės investavimo kriterijais“.

O Lietuvos bankas neseniai pritarė investicijų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ naujo atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo „Axia Capital“ steigimui. Šio fondo atstovų teigimu, pirmą kartą Lietuvoje bus platinamos skirtingos fondo vienetų klasės – A ir B – skirtingo tipo investuotojams.

Abu fondai siūlo naują investavimo strategijos ir formos požiūrį Lietuvoje, tačiau Marius Čiuželis, investicijų patarėjų įmonės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris, neskuba pripažinti, kad šalyje besiformuoja aukštesnė investavimo kultūra ar sudėtingesnių investavimo priemonių poreikis.

„Šie du fondai yra reti atvejai, kai rinkai pristatoma kai kas naujo ar kitoniško. Antra vertus, mūsų kontoros klientai netradicines investavimo priemones renkasi jau gana seniai, ir tai lemia tik klientų pasirinkimas bei investavimo strategija“, – sako p. Čiuželis.

Vertės filosofija kiekybiškai

„Prudentis Quantitative Value Fund“ sukauptos lėšos, remiantis vertės investavimo filosofija, bus investuojamos tik į akcijas, fondo valdytojams skeptiškai vertinant obligacijų turto klasės teikiamas galimybes uždirbti, palyginti su patiriama rizika. Fondo lėšos bus investuojamos į JAV, Šveicarijos, Norvegijos ir ES kompanijų akcijas, o rezultatai lyginami su indeksu „MSCI World TR Index“. Minimali investicija į fondą – 3.000 Eur.

Pasak fondo valdytojų, bus investuojama į rinkoje pernelyg pigiai vertinamų, tačiau pelningų kompanijų akcijas. Pagal šiuos kriterijus į portfelį renkamasi iš tų kompanijų, kurių pastarųjų 12 mėnesių pelno prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT) ir verslo vertės (angl. enterprise value, EV) santykis yra didžiausias (pigumo kriterijus), ir tų, kurių pastarųjų 12 mėnesių pelno prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT) santykis su investicijomis į apyvartinį kapitalą ir ilgalaikį materialųjį turtą (angl. net working capital + net fixed assets) yra didžiausias (pelningumo kriterijus).

„Šie kriterijai turi reikšmingą įtaką parinktų akcijų kainos dinamikai ateityje. Į portfelį atrenkamos tik labai geros, tačiau tuo metu labai pigios įmonės. Investicijos plačiai išskaidomos – investuojama į 40–50 įmonių, portfelis perbalansuojamas 2 kartus per metus, siekiant užtikrinti, kad jame būtų tik geros ir pigios įmonės“, – aiškina Gediminas Būda, „Prudentis“ partneris ir turto valdytojas.

Jis sako, kad, nors fondo valdymo strategija yra aktyvi, akcijos į portfelį atrenkamos ne valdytojo, sumažinant žmogiškojo veiksnio įtaką, bet pasitelkiant laiko patikrintą kiekybinę formulę.

Pasak p. Būdos, pagal vertės filosofiją dirbantys fondo valdytojai bando pasinaudoti po praėjusios finansų krizės sustiprėjusia tendencija – investicijų susitelkimu ties populiariausiomis akcijomis, aklu palyginamųjų indeksų sekimu, kuris užribyje palieka daug savo verte patrauklių akcijų.

„Didelių investicijų valdytojų svoris pasaulinėje rinkoje vis didėja, vis daugiau lėšų valdomos surištomis rankomis – visų palyginamieji indeksai yra panašūs ir visi bijo nuo tų indeksų labai nutolti, todėl visi perka tų pačių akcijų. Dėl to jos yra brangios. Mums, mažiukams, tai reiškia, kad vis daugėja įmonių, kurios nėra įtraukiamos į indeksus ir yra nuvertintos“, – aiškina p. Būda.

Fondo valdytojų teigimu, remiantis istoriniais duomenimis atliktas strategijos patikrinimas parodė, kad nuo 1988 m. iki 2009 m. pasiekta metinė grąža siekė 19,7% ir daugiau kaip 10% lenkė JAV akcijų indekso „S&P 500“ metinę grąžą.

„Netikiu amžinais modeliais – tais, kuriuos paleidi, ir jie sukasi. Algoritminės prekybos fondai tą tik eilinį kartą įrodo – algoritmus reikia nuolat apsvarstyti, adaptuoti, priderinti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir tendencijų. Man dažnai norisi matyti ir rinktis pagal daugiau kriterijų nei keli statistikos rodikliai, – jie gali atspindėti tik dalį tiesos arba techniškai rodyti taip, kai iš tiesų reikėtų sakyti ne“, – komentuoja p. Čiuželis.

„Prudentis“ tikina, kad siūlomas fondas nėra algoritminis, nes atrenkant ir įvertinant duomenis kiekybinei formulei dalyvauja valdytojai ir asistentai.

Skirtingos vienetų klasės

Naują žingsnį Lietuvos investavimo produktų srityje žengė ir „Orion Asset Management“ su „Axia Capital“ investiciniu fondu. Bendrovės atstovų teigimu, pirmą kartą Lietuvoje bus platinamos skirtingos fondo vienetų klasės skirtingo tipo investuotojams.

„Pirmiausia, tai bus A, vadinamoji „seed“, investuotojų, klasė. Šie investuotojai investuos nuo 125.000 Eur ir jiems bus taikomas 0,5% portfelio valdymo mokestis nuo šios klasės grynųjų aktyvų vertės. O vadinamoji B klasė skirta likusiems investuotojams, kurie investuoja nuo 500 Eur ir jiems bus taikomas 25% sėkmės mokestis, viršijantis 1% grąžą per metų ketvirtį“, – kiek anksčiau VŽ sakė Benas Poderis, „Orion Asset Management“ fondų valdytojas.

Fondo vienetai bus išperkami investuotojo pageidavimu vieną kartą per metus. Investavimo strategijoje maždaug pusė fondo turto bus privataus kapitalo investicijos, likusi dalis, siekiant išskaidyti investicijas, – akcijos ar išvestinės finansinės priemonės.

Ponas Čiuželis džiugiai įvertino tokį faktą, nors tokia esą nauja Lietuvoje investavimo praktika, pasak jo, išsivysčiusiose rinkose seniai yra savaime suprantama.

„Seniai to reikėjo. Tai itin dažna praktika pasaulyje: skirtingos akcijų klasės gali būti skirtos specifinių investavimo reikalavimų turintiems investuotojams (angl. seeders) ir kitiems, instituciniams bei mažmeniniams investuotojams“, – produktą vertina p. Čiuželis.

Tai jau ne pirmieji „Orion Asset Management“ pionieriški žingsniai Lietuvos kapitalo rinkoje. Spalį bendrovė, surinkusi iš turtingų Lietuvos verslininkų lėšų į sukurtą rizikos kapitalo fondą „Orion Alternative Energy Fund“, investavo 37,2 mln. Lt į vėjo elektrinių parko statybas Mažeikių rajone.

Investavimas už smėlio dėžės

Abiejų investicijų valdymo bendrovių siūlymai byloja, kad didžiausios galimybės plyti už regiono biržų ribų. „Axia Capital“ sukūrę valdytojai žada orientuotis į Vidurio ir Rytų Europos rinkas, o Baltijos akcijų rinka jiems liks antraeilė. Įvertinę bendrovių kapitalizacijos reikalavimus, galimybių investuoti Baltijos biržose nelabai mato ir „Prudentis Quantitative Value Fund“ valdytojai.

„Per fondų pozicijų atranką įvertinus beveik 2.000 Europos įmonių balansus, lietuviškos įmonės „Apranga“, „Teo LT“ ir „Linas Agro Group“ užėmė atitinkamai 307, 683 ir 708 vietas. Estiškos įmonės į pirmąjį tūkstantuką nepateko. Todėl nerealu, kad šiais metais nors viena lietuviška įmonė užims fondo portfelio poziciją“,– sako p. Būda.

Ponas Čiuželis teigia dar 2000 m. nustojęs investuoti namų rinkoje ir nurodo, kad dėl vietinės rinkos seklumo ir teikiamų galimybių trūkumo – tiek priemonių įvairovės, tiek skaičiaus prasme – investuotojams jau seniai reikėjo investicijas perkelti už vietinės rinkos ribų. Pasak jo, šiuo metu užsienio kapitalo rinkos pasiekiamos taip pat greitai, lengvai ir efektyviai, kaip ir vietinė Baltijos rinka.

„Vietinėje rinkoje investuoti verta nebent turint labai savitą ir tikslinę investavimo idėją, pavyzdžiui, tai gali būti privataus kapitalo investicijos, galbūt nekilnojamasis turtas, bet dėl akcijų, obligacijų ar alternatyviųjų investicijų to imtis tikrai neverta. Pasaulis šiandien tapo jau per mažas, kad užsidarytume mažoje ir neefektyvioje rinkoje ir tuo ribotume save, ir kad atsisakytume tikrai gausių ir patrauklių idėjų už Lietuvos sienų“, – reziumuoja p. Čiuželis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ lapkričio 20 d.