Kaip darbuotojams vadovauja geri vadovai
Vadovaujantis „Gallup" tyrimo duomenimis, tik 28% JAV darbuotojų dirba savo darbą susidomėję arba aktyviai bendrovės vardu siekia geriausių rezultatų. Be to, „Gallup" tyrimai rodo, kad tai turi tiesioginės įtakos įmonių grynajam pelnui. Savo darbą mėgstantys darbuotojai entuziazmu užkrečia klientus, o šie savo ruožtu paskatina jūsų bendrovę augti, gauti pelno ir didinti akcijų kainą.
Tad kuo pasižymi vadovai, kurie ne tik išsaugo vertingus darbuotojus, bet taip pat, labiau įtraukdami juos į darbą, išgauna iš jų kuo daugiau naudos? Anot Gurto Coffmano, darbuotojų įtraukimo ir klientų sudominimo praktikos pasaulio lyderis, dirbantis konsultantu bendrovėje „The Gallup Organization", reikia laužyti visas taisykles.
"Taip elgiasi geriausi pasaulio vadovai - jie atsisako tradicinės praktikos keturiose pagrindinėse vadovavimo darbuotojams srityse: atliekant darbuotojų atranką, siejant su jais savo lūkesčius, juos motyvuojant ir ugdant", - sako jis.
Darbuotojų atranka
Dauguma vadovų atsirenka darbuotojus pagal jų turimus darbo įgūdžius, o puikūs vadovai pasirenka juos dėl talento. Ponas Coffmanas pateikia tokį žodžio „talentas" apibrėžimą: tai pasikartojantis minčių, jausmų ar elgesio modelis, lemiantis kitokius rezultatus nei darbuotojų su tokiais pat įgūdžiais ir pasirengimu. Jis mano, kad talentų daug, tačiau žmonės, kurių prigimtinis talentas atitiktų jų vaidmenį, yra retas ir vertingas dalykas.
Konsultantas ragina pagalvoti, kuo išsiskiria geriausiai dirbantys darbuotojai, aptarnaujantys klientus. Visi bendrovės atstovai yra vienodai mokomi, tačiau geriausieji skambina trečdaliu kartų mažiau, kol išnagrinėja kliento skundą. Kodėl? Todėl, kad jiems telefonas - suartinimo priemonė. Jie įsivaizduoja, kaip atrodo klientas, kokiame kabinete sėdi; jie šypsosi ir linkčioja, nors pašnekovas jų nemato. Jų talentas instinktyviai padeda jiems veiksmingai panaudoti savo santykius su klientu.
Puikūs vadovai nepasiduoda pagundai samdyti žmogų, kurio įgūdžiai puikiai atitinka darbo instrukcijas - jie ieško tokių, kurių talentas padės atskleisti, kaip darbas turi būti atliekamas.
Lūkesčiai
Tradiciškai manoma, kad vadovai turi nurodyti žingsnius, kuriuos turi atlikti darbuotojas, kad įvykdytų kon¬krečią užduotį. Tačiau geri vadovai nustato siekiamus rezultatus ir suteikia darbuotojui galimybę panaudoti savo asmeninius gebėjimus jiems pasiekti. Pavyzdžiui, nors geri vadovai paprastai nenurodo konkrečių žingsnių, jie pateikia kryptį, kai reikia tikslumo ir užtikrinti saugumą ar kai tai susiję su bendrovės ar pramonės šakos standartu. Tačiau net ir tuomet jie neleidžia, kad žengiant atskirus žingsnius dėmesys nukryptų nuo siekiamo rezultato.
Motyvavimas
Paprastai sakoma, kad „žmonės gali tapti tuo, kuo nori", ir vadovai stengiasi surasti ir užfiksuoti žmogaus trūkumus. Dėl to atsiranda darbo vertinimas ir ugdymo planai, kurių dėmesys sutelkiamas į neigiamus dalykus, t. y. žmogų reikia paversti tuo, kuo jis nėra.
Tuo tarpu geri vadovai pabrėžia pavaldinių unikalių stipriųjų pusių ugdymą, kad būtų galima tobulinti jų gebėjimus, o strategijos reikalingos tam, kad susilpnintų jų silpnąsias puses. Kitaip tariant, svarbiausia yra pasinaudoti tuo, ką žmonės jau ir taip daro gerai.
Ugdymas
Tradiciniai vadovai vertina darbuotoją ir tobulina jo veiklos rezultatus, o puikūs vadovai vertina veiklos rezultatus ir ugdo darbuotoją-jie suvokia, kad visi žmonės yra skirtingi, todėl su jais reikia elgtis skirtingai.
Daugelio įmonių nuomone, paskyrimas į aukštesnį postą - tai natūralus pažangos kelias. Tačiau ar toks kelias visada teisingas? Ponas Coffmanas atsako neigiamai, nes sėkmingai atliekamos vienos pareigos nebūtinai reiškia, kad darbuotojas taip pat gerai dirbs ir užėmęs aukštesnes pareigas.
Tik pagalvokite, kiek puikių su klientais dirbančių darbuotojų prarandama, kai jie paskiriami dirbti pardavimų vadybininkais ir nesusidoroja su nauju darbu? Gebėjimas parduoti skiriasi nuo vadybos gebėjimų. Be to, paskyrus į aukštesnį postą vieną darbuotoją, iš jo reikia pašalinti kitą, kuris padėjo bendrovei sukurti nemažą pelną.
Puikūs vadovai ieško, kaip būtų galima tinkamai panaudoti žmonių talentą. Jie dirba taip, kad atlygintų jam už nuveiktus darbus ir stengiasi užtikrinti, kad jo talentas būtų nuolat ugdomas, paskiriant vis sudėtingesnes ir reikšmingesnes užduotis.
