Arbatų gamintojams trūksta žaliavos iš Lietuvos

Jis sako pats ne kartą gundęs stambius ūkininkus, kad jie augintų vaistažoles, siūlėsi juos konsultuoti, tačiau nieko pasiekti nepavyko. Augintojams reikėtų įsigyti naujos, specialios technikos, o tai - papildoma investicija.

"Acorus calamus" per metus perdirba apie 100 tonų džiovintų vaistažolių. Bet iš jų lietuviškos tesudaro pusę. Anot. p. Pocevičiaus, labiausiai trūksta vaistinių ramunėlių, tačiau reikia ir medetkų, mėtų bei kitų augalų.

"Lietuvos rytas" rašo, jog ūkininkus galimai atbaido ir aukšti kokybės reikalavimai. Prieš supirkdama vaistažoles, bendrovė atlieka mikrobiologinius, cheminius jų tyrimus, ištirti vieną vaistažolių partiją kainuoja 1.000 Lt ir smulkiesiems augintojams tai būtų per brangu, o vienijimuisi jiems trūksta pasitikėjimo.

Mindaugas Vyskupaitis, netoli Vilniaus vaistažolėmis savo laukus vis dar užsėjančios tikrosios ūkinės bendrijos "Mėta" savininkas, teigia nebepuoselėjantis vilties, kad Lietuvos vaistažolių pramonė dar suklestės.

"Vaistažolių ūkių Lietuvoje nebėra. Kai kas šiek tiek parenka žolių laukuose, kai kas jų šiek tiek užaugina, šiek tiek supakuoja ir parduoda", – kalbėjo p. Vyskupaitis.

Jo vadovaujama bendrovė taip pat pakeitė veiklos kryptį. Pastaruoju metu "Mėta" perdirba vis daugiau aromatinių ir medicininių augalų: gamina iš jų įvairius eterinius aliejus, ekstraktus.