Turgūs traukiasi ir keičiasi
Per trečiąjį ketvirtį šalies turgaviečių apyvarta, statistikos departamento duomenimis, sudarė 270 mln. Lt – 4%, arba 12 mln. Lt mažiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Tačiau akivaizdu, kad maisto prekių pardavimams traukiantis, ne maisto prekių parduodama vis daugiau: trečiąjį ketvirtį maisto produktų parduota už 130 mln. Lt – 18 mln. Lt mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o ne maisto prekių realizacija padidėjo 7 mln. Lt, iki 127 mln. Lt.
Donatas Botyrius, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės pavaduotojas, teigia, kad kiek didesnio prekybos pagyvėjimo turgaus prekiautojai nejaučia.
„Greičiau pavadinčiau tai ne pagyvėjimu, o stabilumu, kuris susijęs su sezoniškumu, nes gyventojai, ieškodami pigiau įsigyti žieminių drabužių ir apavo, keliavo į turgų“, – aiškina p. Botyrius.
Šiemet trečią ketvirtį, palyginti su pernykščiu, aprangos paduota – 5 mln. Lt, avalynės – 3 mln. Lt daugiau nei 2010 m. trečiąjį ketvirtį.
O štai mėsos ir mėsos gaminių pardavimas nuo praėjusių metų gegužės, kai šiai prekybai tapo būtini kasos aparatai, nuolat mažėja. Anot p. Botyriaus, akivaizdu, jog apsunkinus verslo sąlygas kai kuriems prekiautojams tokia prekyba tapo nebeparanki ir jie pasitraukė.
„Yra tokių, kurie prisitaikė ir dirba, matydami perspektyvą. Bet turguose neliko tų, kurie prekiaudavo savaitgaliais ar šiokiadieniais, kad prisidurtų prie algos. Jiems tai daryti nebeapsimoka“, – teigia vienas iš asociacijos vadovų.
Tiesa, yra prekių grupių, kurių pardavimas, pernai siekęs žemiausią tašką, šiemet pradeda ropštis į viršų – kosmetikos bei kitų asmens higienos priemonių šių metų trečiąjį ketvirtį parduota 80.000 Lt, augalų ir gyvūnų – maždaug 1 mln. Lt daugiau nei pernai trečiąjį ketvirtį.
Retėja pardavėjų ir pirkėjų
Turgaviečių apyvarta kasmet vis labiau traukiasi – 2008 m. siekusi 1,3 mlrd. Lt, 2009 m. sumažėjo iki 1,2 mlrd. Lt, o 2010 m. – iki 1 mlrd. Lt. Per tris šių metų ketvirčius turguje parduota prekių už 755 mln. Lt.
„Pirkėjai emigruoja, smulkių pardavėjų gretos retėja, o jų vietas užima dideli gamintojai“, – savo įžvalgomis dalijasi Aldona Janavičienė, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovė ir Panevėžio turgavietę valdančios UAB „Kauptė“ direktorė.
Anot jos, praėjus pasiruošimui rugsėjo pirmajai ir nuslūgus pirkėjų srautams po Vėlinių, į turgų užsuka retas pirkėjas. Pardavėjai laukia dienų, kuriomis mokamos pensijos.
Dar didesnių pokyčių tikimasi kitąmet. Turgaus vadovės teigimu, smulkieji verslininkai žada iki pavasario išparduoti prekių likučius ir emigruoti.
„Gal jie nerimtai, gal tik gąsdina“, – svarsto p. Janavičienė.
Turgavietės vilioja perdirbėjus
Kad turgavietės keisis, nei prekiautojai, nei turgaviečių savininkai neabejoja.
„Prekiautojų skaičius gerokai sumažės, o jų vietas užims maisto perdirbimo įmonės“, – prognozuoja p. Botyrius.
Pasak p. Janavičienės, maisto skyriuose procesas jau prasidėjo – verslo liudijimų turėtojus pakeitė gamintojų samdyti žmonės, pardavinėjantys vienos bendrovės produkciją ir šaldymo vitrinas ženklinantys vienos įmonės logotipu.
„Įmonės samdo verslo liudijimų turėtojus ir išsinuomoja nebe vieną, o keletą prekybos vietų“, – į tendencijas atkreipia dėmesį asociacijos vadovė.
Įmonėms tai patogu, nes prekybos tinklai su jais atsiskaito greičiausiai po mėnesio, o iš turgaus pinigai sugrįžta po kelių dienų.
Rusai nukonkuravo
Nedžiūgauja ir pramoninių prekių pardavėjai. Kaip VŽ pasakoja vienas smulkusis prekeivis, Stambulo ir Varšuvos turguose perkamų prekių kainos išaugo, nes lietuvius nukonkuravo rusai.
„Derybos dėl prekių kainų vyksta sunkiai, nes mes perkame mažais kiekiais, o rusai – itin dideliais. Todėl mums nuolaidų neliko“, – apgailestauja verslo liudijimo turėtojas.
Nedidelį atsigavimą planuojantys tik prieš Kalėdas, turgaviečių prekiautojai ir savininkai niūriai planuoja, kad po metų kitų turgaviečių apyvarta dar sumažės ir kai kuriuose rajonuose gali susitraukti iki 70% ankstesnės apimties.
Tai, kad visi dengtų turgaviečių pardavėjai nuo kitų metų gegužės pradžios turės dirbti su kasos aparatais, pašnekovų nuomone, procesus dar pagreitins.
„Kai kurie rajonų turgūs po dvejų trejų metų nunyks“, – pranašauja p. Botyrius.
VERSLO TRIBŪNA
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Būti ten, kur klientai gyvena ir dirba – tokią strategiją sparčiai besikeičiančioje mažmeninės prekybos rinkoje pasirinkęs „Iki“ prekybos tinklas per pastaruosius penkerius metus išsiskyrė nuoseklia plėtra, o šiandien pagal nuosavų parduotuvių skaičių užima lyderio poziciją tarp didžiųjų prekybininkų. Prekybos tinklą valdančios bendrovės „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė pažymi, kad ši strategija atspindi įmonės siekį būti kuo arčiau pirkėjų ir palengvinti jų kasdienybę.
Pieno produktų grupė „Norfos“ parduotuvėse yra viena iš gausiausių tarp maisto prekių. Ją lenkia tik mėsos produktų grupė. Tokio pirkėjų palankumo „Norfoje“ parduodamas pienas ir jo gaminiai sulaukia dėl vertinamos kokybės, asortimento įvairovės ir ypač konkurencingos kainos. Ją didžia dalimi lemia tai, kad didelė dalis šiame prekybos tinkle parduodamų pieno produktų gaminama „Norfos“ įmonių grupei priklausančios UAB „Rivona“ valdomoje Alytaus pieninėje.
Ekspertai dar krizės pradžioje turgaviečių valdytojus įspėjo: metas keistis. Anot jų, ar atsitiktinius, pigesnių prekių ieškančius pirkėjus turgūs sugebės padaryti lojalius, priklausys nuo to, ką jiems galės pasiūlyti sunkmečiui pasibaigus, kai pirkėjų pajamos gausės, o laisvalaikis trumpės.
„Šiandien turgus gali privilioti pirkėją mažesne kaina. Ateityje to neužteks – jis turės išsiskirti arba šviežesniais nei parduotuvėje produktais, pagalvoti apie ilgesnes darbo valandas, patogesnį apsipirkimą ar panašiai“, – krizės pradžioje yra minėjus Viltė Auruškevičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanė.
Ji ragino kurti strategijas, kaip prisijaukinti atsitiktinį pirkėją, kad jis būtų ne tik priverstas lankytis turguje, bet jam patiktų ten pirkti.
***
Tekstas skelbtas lapkričio 16 d. dienraštyje „Verslo žinios“.
REKOMENDUOJAME
