Urėdijas išregistravo dar iki mitingo dėl valstybinių miškų

Publikuota: 2018-01-11

Ketvirtadienio vidurdienį prie Vyriausybės susirinko sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ atstovai, kurie nepritaria dar nuo pernykščio rudens įgyvendinamai valstybinių miškų urėdijų reformai.

Tuo tarpu per šią savaitę Registrų centre išregistruotos iki sausio 8 d. veikusios 42 urėdijos, o jų valdytą turtą ir funkcijas perėmė tądien įregistruota nauja VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, numatant, kad buvusios urėdijos bus reorganizuotos į VMU 26 filialus. Be to, Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui iki 2018 m. gegužės 31 d. likviduoti Generalinę miškų urėdiją, kuri iki šiol organizavo prekybą valstybine medieną - šią funkciją nuo sausio perėmė UAB „Baltpool“ valstybinė įmonė, administruojanti biokuro biržą.

Protestuojantys šįkart ragino reformą apskųsti Konstituciniam teismui (KT), reikalavo aplinkos ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo.

Ketinimus kreiptis į KT yra pareiškęs socialdemokratas Juozas Olekas. Juos Seimo narys pakartojo praėjusią savaitę.

Reformos oponentų protestai prie Seimo ir Vyriausybės 2017 m. iki priimant urėdijų reformą vyko ne vieną sykį, taip siekiant palaužti politinę valią imtis pertvarkos. Svarbus veiksnys įgyvendinant reforma tapo Lietuvos siekis įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kuri iki narystės rekomendavo konsoliduoti daugybines, ta pačia veikla užsiimančias valstybės įmones.

Organizacija kelia aukštą kartelę šalių kandidačių viešojo sektoriaus skaidrumui, reikalauja, kad šalyje dar iki narystės būtų įdiegtas efektyvus ir depolitizuotas VVĮ valdymas. O politologų tyrimai parodė, kad miškininkystės sektoriaus politizacijos lygis yra vienas didžiausių šalyje. Naujausia urėdijų vadovų politinės priklausomybės analizė, kurią 2017 m. publikavo „Delfi“, parodė, kad 20 iš 42 urėdų buvo susiję su politinėmis partijomis, daugiausiai - 7 ir 5 - , atitinkamai susiję su socialdemokratais ir „Liberalų sąjūdžiu“.

Dėl ko laužytos ietys

Urėdijų reforma, diskutuota bemaž dešimtmetį, priimta pernai liepos 11 d., kai Seime priėmus Miškų įstatymo pataisas buvo atvertas kelias Vyriausybei 42 miškų urėdijas 2018 m. pradžioje sujungti į vieną Valstybinę miškų urėdiją.

Užbaigus pertvarką, darbo neteks apie 300 iš 4.000 darbuotojų. Kasmet bus sutaupoma apie 10 mln. Eur įmonės lėšų ir iki 3 mln. Eur iš valstybės biudžeto.

Vyriausybė siekia depolitizuoti urėdijų valdymą ir priversti milijardinį turtą valdančias valstybės įmones teikti didesnę naudą mokesčių mokėtojams. Palyginamoji analizė rodo, kad valstybinių miškų įmonės dirba ne taip efektyviai, kaip aplinkinėse valstybėse.

Gi oponentai teigia, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais, teigiant, kad viena įmonė kuriama stambiųjų medienos pramonininkų užsakymu, taip siekiant sukurti valstybinį monopolį, su kuriuo stambiesiems medienos pirkėjams susitarti bus lengviau dėl kainos nei su 42 urėdais.

Oponentams kaltinant, kad reforma neišdiskutuota, daroma paskubomis Kęstutis Navickas, aplinkos ministras primena, kad diskusija dėl urėdijų reformos dar pradėta 2007 m. prie socialdemokratų aplinkos ministro Arūno Kundroto. Vėliau reformą įgyvendinti mėgino kitos vyriausybės, tačiau vis pritrūkdavo politinės valios Seime.

Ankstesnioji Algirdo Butkevčiaus vyriausybė patyrė fiasko 2015 m. pavasarį, kai socialdemokratų dominuojamas Seimas, atmetęs prezidentė veto, skandalingai 103 balsų (iš 141) įstatymų įtvirtino, kad šalyje veiktų nekintamas, 42 urėdijų skaičius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau