2021-08-05 22:52

Vyriausybė ieško būdų kaip amortizuoti šilumos brangimą

Vilniaus termofikacinė elektrinė „Te-2“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vilniaus termofikacinė elektrinė „Te-2“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kylančios šilumos kainos yra pasaulinė tendencija, kurios Lietuva sustabdyti negali, tačiau Vyriausybė gali imtis sprendimų ir kai kurioms gyventojų grupėms kompensuoti dalį šilumos sąskaitų, sako premjerė.

Pasak Ingridos Šimonytės, šilumos kainų augimą lėmė padėtis tarptautinėse rinkose, sudėtinga žiema Europoje ir ekonomikai atsigaunant padidėjusi energijos išteklių paklausa.

„Kainos, kurios nustatomos pagal pasaulines kainas, negali Lietuvoje pasidaryti kažkokios kitokios, nes Lietuva yra to paties pasaulio dalis. Šiuo atveju mūsų interesas imtis tų priemonių, kurios Vyriausybės galioje – ne pakeisti pasaulinę dinamiką, o imtis sprendimų, jei reikia, dėl palengvinimo žmonėms galimybių apmokėti tas sąskaitas, apie tai šiandien kalbėsime“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Ketvirtadienį ji susitiko su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) valstybės institucijų, Savivaldybių asociacijos atstovais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimais, pabrangus šildymui, dėl kompensacijų galėtų kreiptis dar apie 7.400 būstų savininkų, jiems papildomai reikėtų apie 5,2 mln. Eur. 

Dabar paramos gavėjų yra apie 95.000 arba 3,35% visų Lietuvos gyventojų.

Prašoma daugiau biokuro

Premjerės patarėjas Dalius Krinickas sako, kad Valstybinė miškų urėdija valdo apie pusę Lietuvos miškų ir gali rinkai patiekti iki milijono tonų biokuro. Tai kiek sumažintų kainą biržoje.

Pasak jo, taip pat svarstoma galimybė leisti gyventojams už šildymą mokėti visus metus.  

„Šilumos kaina būtų padalinta per visus metus, būtų mokama ne vien per šildymo sezoną, o ir tada, kai nėra šildymo“, – BNS teigė D. Krinickas. 

„Energetikos ministerija pateiks savo išvadas dėl papildomo šilumos sektoriaus reguliavimo, kad būtų galima subalansuoti kainos augimą: kad nebūtų staigaus šuolio ir nebūtų tokio poveikio vartotojams“, – sakė patarėjas.

Konkrečius pasiūlymus ministerijos įpareigotos pateikti per porą savaičių.  

Jo teigimu, biokuro ir gamtinių dujų kainos biržoje pastaruoju metu yra išaugusios apie 40%. 

„Tokia tendencija stebima jau kurį laiką, kad kainos grįžta į 2018 m. lygmenį ir tai gali turėti įtakos šilumos kainos kilimui ketvirtadaliu, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, t. y. apie 25% gali padidėti kaina, jeigu išliks tokios pačios kuro kainos kilimo tendencijos iki šildymo sezono pradžios“, — svarstė D. Krinickas. 

Kaip BNS teigė asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, šį šildymo sezoną už šilumą gyventojai mokės daugiau nei pernai. Anot jo, kai kuriuose miestuose šiluma gali brangti iki 20-25%.

52795
130817
52791