Subyrėjo šimtamilijoninio verslo simuliakras

Ir dar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), vasarą krėtusi įmonę, įtarimų nepareiškė, o partnerių pasitikėjimą pakirto! Todėl jie ir nebepaskolino daugiau, verslas pakibo ant vos įžiūrimo plaukelio. Gerai, kad dalis kreditorių geranoriški, kantriai kažko tikisi, bet didesnė jų dalis visgi nori girdėti tik viena – kada bus grąžinti paskolinti pinigai. 

Tiktai rinkdamiesi bylinėjimosi kelią jie nieko nepeš, verčiau priimtų siūlymą atgauti pinigus prekėmis, kurių pažadėjo suteikti vienas tiekėjas. Daugmaž taip atrodytų Viliaus Jusevičiaus, „Unishop“ ir „Bigbrand“ savininko, pasakojama istorija.  

Perspektyvios, tarptautiniu mastu veikiančios Lietuvos įmonės simuliakras visu smarkumu veikė apytikriai iki 2024 m. vasaros pradžios – sėkmės istorija patikėjusieji skolino, skolino, skolino. Kiek jų iš viso, dabar sunku suskaičiuoti. Faktas, kad 18 fizinių ir juridinių asmenų jau sujungė jėgas ir drauge kreipėsi į teismą su prašymu iš „Unishop“ vadovo ir savininko V. Jusevičiaus priteisti 2,72 mln. Eur skolą ir 5% dydžio metines palūkanas, areštuoti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, bankuose esančias lėšas. Kadangi įtaria nusikalstamą veiką, kreipėsi ir į ikiteisminį tyrimą atliekančią FNTT – tikisi būti pripažinti nukentėjusiais ir civiliniais ieškovais. Jie žino, kad nukentėjusių yra daugiau, todėl kviečia prisijungti prie bendro ieškinio.

Kreditoriai, dabar jau pamatę reikalo esmę, netiki, kad V. Jusevičiui pavyks suvaldyti situaciją, maža to, jie įtaria, kad jis sąmoningai klaidino kreditorius, teikė neteisingą informaciją apie įmonių finansinę padėtį ir galimai išvedė iš įmonių reikšmingas skolintų pinigų sumas. Kitaip tariant – apgavo.

VŽ pasiekė daug įvairių su aprašomo asmens verslais susijusių komentarų, kuriuos galima apibendrinti labai paprastai – neigiami. Nesiimame teisti ar smerkti, kviečiame palaukti kompetentingų institucijų išvadų, tačiau kartu kai kuriais komentarais dalijamės dėl labai paprastos priežasties: V. Jusevičius vis dar ieško galimybių pasiskolinti, tad gali būti naudinga žinoti kai kurias nuomones. 

„Jaučiuosi apkvailintas, net gėda kam ir pasakyti, kad irgi skolinau. Dar pavasarį Vilius atrodė labai tvirtai, balansai spindėjo“, – VŽ anonimiškai komentavo vienas kreditorius.

„Unishop“ ir jos vienintelis akcininkas sąmoningai darė nusikaltimą, tai bus įrodyta“, – teigia kitas kreditorius, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

Prekes iš V. Jusevičiaus kaip tam tikrų prekių ženklų oficialaus atstovo Lietuvoje pirkęs verslininkas girdėjo, kad ilgą laiką įmonėje nebuvo finansininko, o rugpjūtį į šias pareigas priimtas žmogus po penkių dienų išėjo. Turbūt pamatęs situaciją nenorėjo tapti bendrininku ir vėliau už tai atsakyti, svarstė pašnekovas.

„Aferizmas nuėjo iki tokio lygio, kad jis partneriams siųsdavo netikras pavedimo kopijas, rodančias, kad viskas apmokėta. Rinkdavo pinigus tas pačias prekes parduodamas po kelis kartus. Neįmanoma įmonės į tokį minusą nuvaryti, nebent susiduriame su išskirtinio lygio nekompetencija arba su piktybiniu aferizmu“, – komentuoja situaciją žinantis asmuo.

Tiek remiantis komentarais prie įmonių paskyrų rekvizitai.lt puslapyje, tiek ir VŽ kalbintų verslininkų teigimu, V. Jusevičius susijęs ne tik su šiomis dviem paminėtomis bendrovėmis. Vieno pašnekovo skaičiavimu, jų bus per 20. Tačiau pats verslininkas interviu VŽ tai kategoriškai neigė. 

Tai, kaip (ar) jis susijęs su tomis įmonėmis, dar turės nustatyti FNTT, tačiau jei pavyks – įrodys, kad jos prekiavo tarpusavyje ir taip išpūtė bendrovių apyvartas, tvirtina vienas situaciją žinantis asmuo.  

Jei tai tiesa, galima pasvarstyti, kodėl kartais šitaip elgiamasi. Viena vertus, dideles pajamas turinčiai įmonei lengviau pasiskolinti, kita vertus, yra buvę, kai panašiai veikiant buvo gudraujama su pridėtinės vertės mokesčiu.

Bet nepamirškime darbuotojų. Perskaitę interviu su V. Jusevičiumi, į VŽ beldėsi ir jie. Emocionalūs pasakojimai (o ir viešai prieinami duomenys apie bylas) neleidžia abejoti – su nemaža dalimi nebuvo iki galo atsiskaityta. Jų pasakojimai apie vykusias machinacijas, ypač ėjusių vadovaujamas pareigas, kelia tik vieną klausimą – kodėl taip ilgai ten dirbote?

VŽ nuomone, visa ši istorija, kuri neabejotinai suteiks daugiau aiškumo prabilus FNTT, jau meta šešėlį ant verslo kultūros, kuriai turėtų galioti sąžiningumo principas, taip pat – ir ant „Orion Securities“, platinusios šios įmonės obligacijas. 

Matyt, ne veltui komentatoriai prie su šia tema susijusio straipsnio rašė: „Susidaro įspūdis, kad „Orion“ nesugeba tinkamai įvertinti emitentų rizikų ir jau kelintas jų platinimas virsta didžiuliais nuostoliais investuotojams. Atrodo, kad platina bet ką, kad tik susirinktų komisinius.“

Kad ir kiek daug nežinomųjų būtų šioje istorijoje, vienas faktas tikrai tikras: prekes pardavė, bet pinigų neliko.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)